Šv. Cecilijos draugijos
Šv. Ceclijos draugjos, Katalikų Bažnyčios muzikos draugijos. Jau Renesanso ir ankstyvojo baroko laikais Italijoje ir Vokietijoje ėmė kurtis Šv. Cecilijos draugijos (it. Congregazioni Ceciliani, vok. Caecilien Bündnisse). 1585 Romoje popiežius Sikstas V įkūrė draugiją, kuri apie 1839 pertvarkyta į akademiją (Šv. Cecilijos akademija). Ankstyvosios draugijos buvo panašios į amatininkų gildijas – joms priklausė bažnyčių muzikantai. Juos vienijo ir panašios muzikinės nuostatos, suformuotos Tridento susirinkimo (1545–63) nutarimų. Draugijos nariai idealu laikė dažniausiai vokalinę (chorinę) muziką be instrumentinio pritarimo (a cappella) arba su neišplėtotu pritarimu. Iš visų instrumentų tik vargonai laikyti liturgijai tinkamu instrumentu. Nuo 17 a. antros pusės ir vėliau Bažnyčioje šalia vadinamojo senojo stiliaus (stilo antico) kūrinių vis labiau įsigalėjo koncertinis bei operinis stilius, 19 a. sukėlęs bažnytinės muzikos reformavimo sąjūdį (cecilianizmas). Vieną didžiausių Šv. Cecilijos draugijų (Visuotinę vokiečių Cecilijos draugiją / Allgemeine deutscher Cäcilienverein) 1868 Bamberge (Vokietija) įkūrė F. X. Wittas. Draugijos, pradėjusios kurtis kitose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, padėjo formuoti bendrąjį Katalikų Bažnyčios muzikinį stilių, steigė bažnytinės muzikos mokyklas. Regensburgo ir Aacheno bažnytinės muzikos mokyklos Vokietijoje tapo Bažnyčios muzikų rengimo modeliu.
2752
Lietuvoje
Šv. Cecilijos draugija (iš pradžių vadinta šv. Grigaliaus vardu) įkurta 1924 10 31 Kaune; veikė iki sovietų okupacijos 1940. Steigėjai – T. Brazys, J. Bendorius, A. Kačanauskas, J. Naujalis, A. Sabaliauskas. Iki 1934 Šv. Cecilijos draugijos pirmininku buvo J. Naujalis. Draugijos tarybą sudarė 6 skyriai: Muzikos ir giedojimo, Muzikos mokyklų ir kursų, Vargonininkų, Organizacinis, Spaudos, Tiekimo. Draugija telkė visų Lietuvos bažnyčių chorus, skatino bažnytinės muzikos kūrybą, rengė vargonininkų vasaros kursus, dalyvavo dainų švenčių renginiuose. Leido žurnalus Muzikos aidai (iki 1930 redaktorius T. Brazys), Vargonininkas (1933–34). Šv. Cecilijos vardu vadinta daug lietuvių chorų, veikusių Jungtinėse Amerikos Valstijose (Čikagoje, Bostone, Rochesteryje), Argentinoje (Buenos Airėse). Apie 1890 Shenandoah (Pensilvanijos valstija) įsteigta Šv. Cecilijos draugystė giesmininkų (1890 turėjo 15 narių). 1900 Baltimorėje įsteigta Šv. Cecilijos giedorių draugystė (1901 turėjo 42 narius). Lietuvoje draugija atkurta 1989 Telšių vyskupijoje (iniciatorius ir pirmininkas kompozitorius A. Remesa). Šv. Cecilijos draugija globoja muzikus, rengia koncertus, mokslines konferencijas (kasmet Klaipėdoje), rūpinasi bažnyčių vargonų priežiūra ir remontu.
3096