Šv. Kotrynos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas

Šv. Kotrỹnos bažnýčia ir benediktnių vienuolýnas, 16–19 a. architektūros ansamblis Vilniuje.

Bažnyčia

Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje (16–19 a.) pietinis ir pietrytinis fasadai

Bažnyčia barokinė vienanavė su barokine centriškojo plano Dievo Apvaizdos koplyčia (pietvakariniame šone). Pagrindinis fasadas vertikalių proporcijų, dvibokštis, 5 tarpsnių bokštai ir frontonai su rokoko dekoru. Viduje – vėlyvojo baroko 9 altoriai (3 jų restauruoti) su skulptūriniu rokoko dekoru (visi 18 a.), sakykla ir krikštykla su baroko bei rokoko skulptūromis ir horeljefais, J. ir E. Valavičių memorialinė lenta (1769). 1619–21 etmonas J. K. Chodkevičius Vilniuje įsikūrusioms vienuolėms benediktinėms pastatydino nedidelę bažnyčią (1632 pašventinta). 1640–50 pristatytos dvi navos: plati ir siaura (vienuolėms melstis). 1650 bažnyčia vėl pašventinta.

17 a. 6 dešimtmetyje per karą su Rusija bažnyčia sudegė, 1670–94 atstatyta (pastatytas naujas pagrindinis fasadas su žemais bokštais), 1703 pašventinta. 1737 vėl suniokota gaisro. 1741–53 perstatyta pagal architekto J. K. Glaubico projektą: paaukštinti bokštai (iki 5 tarpsnių), pastatyti puošnūs frontonai, viduje išmūryti skliautai, perstatyta koplyčia. 1752–53 bažnyčios altorius ir koplyčią dekoravo dailininkai J. Herdegenas, J. Woszczyńskis, Jonas ir Juozapas Hedeliai. 1759 iš Krokuvos į Šv. Kotrynos bažnyčią ir benediktinių vienuolyną buvo atvežta S. Czechowicziaus 15 paveikslų (išlikę saugomi Lietuvos dailės muziejuje). Per 1812 ir II pasaulinį karą bažnyčia apgriauta, dingo daug vertingų meno kūrinių. 1945 vienuolyne likusias vienuoles sovietų valdžia ištrėmė į SSRS, bažnyčioje buvo įrengtas sandėlis, vėliau ji priklausė Vilniaus dailės muziejui (dabar Lietuvos dailės muziejus), nuo 2002 priklauso Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Nuo 20 a. 10 dešimtmečio restauruojama, pritaikyta kultūrinei veiklai.

Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje šiaurės vakarinis fasadas (1741–1759, architektas J. K. Glaubicas)

Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje interjeras (architektas Joachimas Herdegenas)

Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje vargonų prospektas (1761, meistrai Joachimas Friedrichas Scheelis, Ludwikas Klimowiczius)

Vienuolynas

Vienuolyno 2–3 aukštų korpusai supa 3 uždarus kiemus, patalpas dengia cilindriniai su liunetėmis, kryžminiai, krištoliniai skliautai. Architektūroje yra gotikos, renesanso ir baroko bruožų; fasadai su piliastrais, pietvakariniame korpuse – puošnus barokinis portalas. Vienuolyno pastatai statyti 17–18 a.; į ansamblį įtraukta 16 a. pastatų, tarp jų – S. Kęsgailos rūmai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje korpusai perstatyti pagal architektų A. Kosakausko, P. de Rossi, N. Čiagino projektus, prie Vilniaus gatvės įrengtas skveras. 20 a. 9 dešimtmetyje dalis vienuolyno pastatų restauruota (architektas E. Purlys), juose įrengta butai ir įstaigos.

1577