Šv. Petro bazilika

Šv. Pẽtro bazlika (it. Basilica di San Pietro), Naujóji Šv. Pẽtro bazlika, svarbiausia katalikų šventovė. Yra Vatikane. Reprezentacinė popiežiaus bažnyčia. Joje ir Šv. Petro aikštėje vyksta svarbiausios iškilmės, kuriose dalyvauja popiežius, apie popiežiaus išrinkimą yra paskelbiama iš pagrindinio balkono, esančio bazilikos fasade. 1869–70 Šv. Petro bazilikoje vyko Vatikano I susirinkimas, 1962–65 – Vatikano II susirinkimas.

Šv. Petro bazilika Vatikane (16–17 a.)

Architektūra

Renesanso ir baroko bruožų bazilika (su Vatikano miesto kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984) trinavė, lotyniškojo kryžiaus plano, su kupolu (vienas aukščiausių pasaulyje, pradėtas 1547, architektas Michelangelo). Pagrindiniame fasade (restauruotas 1986) įkomponuotas didysis orderis, jį užbaigia antablementas su trikampiu frontonu (jame popiežiaus Pauliaus V herbas) ir atikas su baliustrada, kurią puošia 13 statulų (centre – Kristaus Atpirkėjo, šonuose – Šv. Jono Krikštytojo ir 11 apaštalų). Fasado pietrytinėje pusėje įkomponuota Karolio Didžiojo (1725, skulptorius A. Cornacchini), šiaurės rytų – Konstantino I (1670, skulptorius G. L. Bernini) statula, liunetėje priešais Filarete’s duris – mozaikos Mažas laivelis, arba Šv. Petras einantis Galilėjos jūra (1298, dailininkas Giotto di Bondone) kopija (1675 dalis originalios mozaikos perkelta iš Senosios bazilikos, vėliau restauruota). Į baziliką veda 5 bronzinės durys: Filarete’s (1445, skulptorius Filarete), Šveñtosios (1949, skulptorius V. Consorti; atveriamos kas 25 m., virš jų – mozaika Šv. Petras, 1675, dailininkas C. Ferri), Mirties (1964, skulptorius G. Manzu), Sakramentų (1965, skulptorius V. Crocetti), Gėrio ir blogio (1978, skulptorius L. Minguzzi).

Baldakimas Šv. Petro bazilikoje Vatikane (1633, skulptoriai G. L. Bernini, F. Duquesnoy)

Bazilikos centrinėje dalyje po kupolu – marmurinis didysis, arba Popiežiaus, altorius (pašventintas 1594; iš viso bazilikoje įrengti 45 altoriai), kriptoje po juo – šv. Petro kapas, virš altoriaus – bronzinis auksuotas baldakimas (1633, skulptoriai G. L. Bernini, F. Duquesnoy). Altorių iš keturių pusių supa vadinamosios Relikvijų arkados – baliustradomis apjuostos nišos su skulptūromis (Šv. Veronikos – 1629, skulptorius F. Mochi, Šv. Andriejaus – skulptorius F. Duquesnoy, Šv. Liongino – skulptorius G. L. Bernini, Šv. Elenos – skulptorius A. Bolgi, visos 1635) ir relikvijomis (Veronikos skraistė, ietis ir Šv. Kryžiaus fragmentas saugoma koplyčioje virš Šv. Veronikos skulptūros). Priešais altorių, centrinės navos šiaurinėje pusėje – bronzinė Šv. Petro skulptūra (apie 1300, skulptorius Arnolfo di Cambio). Centrinės navos sienų antablementus puošia įrašai iš Evangelijos, piliastrų (t. p. ir transepto piliastrų) nišose įkomponuota 39 šventųjų statulos, apsidėje – Šv. Petro sostas (1666, architektas G. L. Bernini).

Šoninėse navose įrengta koplyčių: Choro, Grigaliaus XIII, Klemenso VIII, Kolonos Švč. Mergelės Marijos, Krikšto, Nukryžiuotojo, Pietos (joje – Michelangelo skulptūra Pieta, 1449), Supažindinimo, Švenčiausiojo Sakramento, Šv. Mykolo, Šv. Sebastijono. Interjeras dekoruotas įvairių spalvų marmuro inkrustacijomis, stiuko lipdyba, auksavimais, mozaikomis. Kupolo būgne įrengta 16 langų, skliautą skaido 16 vertikalių dekoro auksuotų juostų, puoštų stiuko lipdiniais, tapyba, mozaikomis (autoriai – C. Torelli, D. Parigi, R. Semprevivo, R. Parasole). Įrengti 26 popiežių antkapiniai paminklai. Bazilikos požemiuose yra Vatikano grotos (daugiausia palaidota popiežių) su koplyčiomis (Dievo Motinos Gailestingumo Lietuvių koplyčia, 1970, suprojektavo ir sienų reljefus sukūrė dailininkas V. K. Jonynas), pietvakarinėje pusėje – zakristija (1776, architektas C. Marchione).

Šv. Petro aikštė Vatikane (1657–1667, architektas G. L. Bernini)

Priešais baziliką – elipsės pavidalo Šv. Petro aikštė (1657–67, architektas G. L. Bernini). Ją juosia ovali kolonada (klintinio tufo 284 dorėniškojo orderio kolonos ir 88 piliastrai sudaro 4 eiles, jas dengia antablementas su baliustrada, puošia 140 šventųjų statulų, daugiausia jų – 46 – sukūrė skulptorius L. Morelli), kurią su bazilika jungia du 120 m ilgio dengti flygeliai – Karolio Didžiojo (antrajame aukšte įrengta parodų salė) ir Konstantino I. Aikštės centre stovi obeliskas (antras tūkstantmetis prieš Kristų), šonuose – 2 fontanai (pietrytinėje dalyje, 1613, architektas C. Maderno, šiaurės rytuose – 1675, architektas G. L. Bernini).

Istorija

Pirmąją (Senąją) Šv. Petro baziliką apaštalo Petro palaidojimo vietoje Nerono cirko šiaurės vakarų pusėje pastatydino imperatorius Konstantinas I (pradėta apie 324–330). 1450 bazilikos rekonstrukciją pradėjo architektas B. Rossellino, išsaugodamas lotyniškojo kryžiaus planą. 1506 pagal architekto D. Bramante’s projektą (graikiškojo kryžiaus plano su kupolu) pradėta dabartinės bazilikos statyba. Po 1514 projektavimo ir statybos darbus tęsė architektai Rafaelis, Fra Giovanni Giocondo, G. da Sangallo, po Rafaelio mirties (1520) – A. da Sangallo, B. Peruzzi, A. Sansovino. Nuo 1523 bazilikos statyba rūpinosi popiežiaus Klemenso VII įkurtas ekspertų komitetas Fabbrica di San Pietro (dabar rūpinasi bazilikos priežiūra). 1546–64 statybai vadovavo Michelangelo, kuris grįžo prie D. Bramante’s graikiškojo kryžiaus plano, t. p. suprojektavo kupolą. Po Michelangelo mirties (1564) darbus tęsė architektai P. Ligorio, G. da Vignola, G. della Porta. 1586 architektas D. Fontana į aikštės centrą perkėlė obeliską, kurį 37 metais iš Egipto atsigabeno imperatorius Kaligula ir pastatydino savo cirke. 1603–26 statybas tęsė architektas C. Maderno: Michelangelo suprojektuotą graikiškojo kryžiaus planą pakeitė lotyniškojo kryžiaus planu, pailgino navą, pristatė koplyčių, sukūrė pagrindinį fasadą (1612, puošybos darbai baigti 1614). 1626 baziliką pašventino popiežius Urbonas VIII.

2271