svaidomoji mašina
senovės romėnų katapulta
sváidomoji mašinà, kovos mašina sunkiems įrankiams (strėlėms, akmenims, rąstams, rutuliams, degiesiems mišiniams) mėtyti, priešui kauti ir jo gynybiniams įrengimams griauti. Svarbiausios svaidomosios mašinos – balista ir katapulta. Svaidomosios mašinos buvo žinoma dar senovės Rytų valstybėse, senovės Graikijoje, senovės Romoje. Nuo 14 a. buvo naudojamas lygiavamzdis pabūklas akmeniniais sviediniais šaudyti 150–200 m atstumu. Rusijoje svaidomoji mašina buvo naudojama iki 19 amžiaus. Iki 20 a. (dažniausiai kalnuose) buvo naudojamas akmensvaidis; įrengiamas 1,5–2 m duobėje, turinčioje nuožulnumą į priešo pusę. Ant sprogstamosios medžiagos užtaiso su sprogdikliu dedamas metalinis skydas, ant kurio sukraunami akmenys. Sprogimas akmenis nusviesdavo 150–300 metrų.