Svaikstikas

Sváikstikas, prūsų šviesos dievas. Tikėta, skatina javų ir žolės augimą, gyvulių dauginimąsi. 16–17 a. prūsų dievų sąrašuose Svaikstikas minimas dažniausiai antras po Okopirmo, kartais – ketvirtas (po Perkūno). Sūduvių knygelėje (16 a.) sakoma, kad per Pergrubiaus aukojimo šventę (ši vykdavusi prieš pradedant arimą) prašoma Svaikstiko (Swayxtix), kad savo šviesa tinkamu ir geru laiku apšviestų javus, žolę, gyvulius; Svaikstikas garbintas ir per šventę po derliaus nuėmimo. Svaikstikas minimas 1530 Prūsijos Pamedės ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose (Suaixtix), M. Strijkovskio (1582), J. Bretkūno (1588) kronikose. M. Pretorijus vadina Svaikstiką (Sweixtigx, Sweigsdukks) nejudamųjų žvaigždžių dievu. Svaikstiko vardą tyrinėtojai sieja su prūsų swāikstan, swāigstan – šviesa, paswāikstina – apšviečia. Hipotezė, kad Svaikstikas galėjo būti garbinamas kaip žvaigždžių dievas (mini J. Brodovskis, P. Ruigys) nepasitvirtino (žvaigždės prūsų k. – lauksnās).