svainỹstė, gentỹstė, santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvio, anytos, žento, marčios ir kitų) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio arba sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos ir kitų). Svainystė pagrįsta ne kraujo ryšiais, bet santuoka. Svainystė neturi tokios svarbios teisinės reikšmės kaip giminystė, teisinius padarinius sukelia tik įstatymų nustatytais atvejais.
Senovės Romoje svainystė jau skirta nuo giminystės. Svainystės laipsnis atitiko giminystės laipsnį tarp sutuoktinio ir to jo giminaičio, su kuriuo turi svainystės santykį kitas sutuoktinis, pvz., žmonos sesuo turi antro laipsnio svainystės santykį su jos vyru. Svainystės santykiai nutrūkdavo pasibaigus santuokai.
Lietuvoje svainystę reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Pagal Pelno mokesčio (2001, įsigaliojo 2002), Valstybės tarnybos (1999, nauja redakcija 2002) įstatymus, pelno mokesčio mokėtojui, valstybės tarnautojui yra nustatyti specialūs apribojimai veiksmams, atliekamiems su asmenimis, su kuriais jie susiję svainystės santykiais, pvz., valstybės tarnautojui neleidžiama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra asmuo, su juo susijęs svainystės ryšiais.
528