svãnų kalbà priklauso kartvelų kalbų šeimai. Vartojama Šiaurės vakarų Sakartvelo Svanetijos regione ir Rytų Abchazijoje. Iš viso apie 15 000–30 000 kalbančiųjų. Skiriami 4 dialektai. Turi sudėtingą 18 balsių ir 30 priebalsių (vienas jų liežuvio vidurinysis j) fonetinę sistemą. Leksikai būdinga gausi sinonimija, daug skolinių iš gruzinų ir mingrelų kalbų. Svanų kalba išlaikiusi archajišką morfologiją. Būdingos gramatinės skaičiaus (vienaskaita, daugiskaita), linksnio (6, vienas jų ergatyvas), laiko (3), nuosakos, aspektualumo, veikslo, versijos, asmens ir kt. kategorijos. Gramatinės giminės neturi. Turi daug neigiamųjų dalelyčių. Dominuojanti sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Iš visų kaukaziečių kalbų svanų kalba turi daugiausia bendrų su baskų kalba tipologinių bruožų. Neturi oficialaus statuso, nesimokoma mokyklose, neleidžiama spauda, retai kuriama grožinė literatūra (gruzinų rašto mkhedruli varianto pagrindu). Parengta žodynų, gramatikų. Svanų kalba yra sukurta sudėtingų gruzinų polifoninio dainavimo formų. Vartojama dažniausia buityje, dėl gruzinų kalbos poveikio nyksta. 2009 UNESCO svanų kalbą įtraukė į grėsmingai nykstančių kalbų sąrašą.
85