svarstyklės ir svarsčiai

12–13 a. svarstyklės (Reino krašto muziejus Triere)

hematito svarsčiai (Mesopotamija, apie 1700 pr. Kr.)

svarstỹklės ir svasčiai (archeologijoje), archeologinių radinių grupė. Pirmieji pradėti naudoti Azijoje apie trečią tūkstantmetį prieš Kristų. Lietuvos teritorijoje randami nuo 10 a. prieš Kristų. Svarstyklių rasta daugiau kaip 50 radimo vietų. Jos buvo nedidelės, žalvarinės. Svarstykles sudarė žalvarinis dažiausiai ornamentuotas skersinis, prie kurio grandinėlėmis arba virvelėmis tvirtintos žalvarinės gaubtos 6–7 cm skersmens lėkštutės. Svarsčiai buvo gaminami iš akmens, metalo; pirmieji – akmeniniai, kubo formos. Apskritimo formos svarsčiai iki 19 a. naudoti monetoms sverti. Lietuvoje rasta daugiau kaip 100 svarsčių; dvigubo nupjauto kūgio arba statinės formos. Aukštis – 1,3–2,6 cm, skersmuo – 1,5–2,8 centimetro. Beveik visi svarsčiai geležiniai, padengti žalvariu. Apie 40 svarsčių pažymėti ženklais, dažniausiai taškais (nuo 1 iki 9). Masė 3,82–105,65 gramo. Manoma, svarsčių masė buvo pritaikyta prie artigo ir dirhemo masių. 90–105 g masės svarsčiai galėjo būti naudojami monetiniams lydiniams sverti.

žalvarinės 9–12 a. svarstyklės (rekonstrukcija)

-svarstyklės; -svarsčiai

svarsčiai