Švèdijos architektūrà
Liaudies architektūra
Liaudies architektūrai būdinga mediniai gyvenamieji namai – vienaukščiai 2 patalpų arba dviaukščiai su galerija. Šalies pietinėje dalyje gyvenamieji ir ūkiniai pastatai buvo grupuojami aplink atvirą kiemą. Pastatų fasadai dažniausiai baltinti arba dažyti pastelinėmis, durys, langų rėmai (nuo 19 a. vidurio) – sodriomis spalvomis. Raiškus tradicinės architektūros ir dailės pavyzdys – 7 sodybos Hälsinglando provincijoje (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2012).
12–13 amžius
Iki 19 a. svarbiausia statybine medžiaga buvo mediena. Įvedus krikščionybę 11–12 a. pastatyta romaninio stiliaus bruožų mūrinių vienuolynų (Alvastros, Östergötlando lenas, apie 1143–85, išliko fragmentai, Varnhemo, Västra Götalando lenas, 12 a. vidurys, po 1234 gaisro perstatytas), bažnyčių (Husaby, Västra Götalando lenas, manoma, 11 a., Šv. Petro, Šv. Olafo, abi Sigtunoje, Stokholmo lenas, abi, manoma, 12 a. pradžia, abiejų išliko fragmentai, apskritimo plano – Hagby, Kalmaro lenas, 12 a. pradžia, Bromma, Solna, abi 12 a. pabaiga, abi Stokholme).
Raiškiausias romaninio stiliaus pavyzdys – Lundo katedra (1145, restauruota 1868–80) – turėjo įtakos kaimo vietovių bažnyčių architektūrai.
13 a. viduryje su gotika paplito plytų mūras (Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Sigtunoje, pradėta apie 1240, Strängnäso katedra, pradėta apie 1250, Pranciškonų Stokholme, pradėta 13 a. pabaigoje, dabar Švedijos monarchų kapavietė). Kaimo vietovėse bažnyčios dažniausiai statytos iš akmens, plytos naudotos skliautams ir dekoro elementams. Monumentaliais bokštais, skulptūriniais frontonais ir portalu išsiskiria gotikinė Uppsalos katedra (pradėta 13 a. pabaigoje, restauruota 1893). Gotlando salos pastatai daugiausia statyti iš kalkakmenio; 12–14 a. čia pastatyta apie 100 bažnyčių (jų architektūrai įtakos turėjo Lundo katedra – vienbokštės bažnyčios Tingstädėje, Ronėje, abi 13–14 amžius). 13 a. Visby miestas (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995) apjuostas gynybine siena, pagal Vokietijos ir Nyderlandų pavyzdį suprojektuota pirklių gyvenamųjų namų ir prekybinių pastatų (Senoji vaistinė), bažnyčių (Švč. Mergelės Marijos).
15 amžius
13–14 a. pastatyta pilių su apskritimo ar kvadrato plano gynybiniais bokštais (Kalmaro, Stokholmo). 15 a. architektūrai įtakos turėjo Vokietijos vėlyvoji gotika; suprojektuota naujų (Vadstenos vienuolyno, 14 a. pabaiga–15 a. pradžia), rekonstruota senų (gotikiniai chorai pristatyti Linköpingo, 15 a., Strängnäso, 15 a. antra pusė, aukšti masyvūs bokštai – Uppsalos, Västeråso katedroms) sakralinių pastatų, pastatyta pilių (Wiko, Uppsalos lenas, Glimmingehus, Skånės lenas, pradėta 1499, architektas A. van Dürenas). Iš šio laikotarpio medinių pastatų išliko šiaurietiškojo tipo Hedaredo bažnyčia (Västra Götalando lenas, apie 1500), Ornäso rūmai (Dalarnos lenas, 15 a. pabaiga–16 a. pradžia).
16–18 amžius
Malmö rotušė (1546, fasadas, 19 a. antra pusė)
Örebro pilis (1560, perstatyta 20 a.)
Po reformacijos architektūros pagrindiniu užsakovu tapo karaliaus dvaras. Valdant Gustavui I Vazai (valdė 1523–60) pastatyta gynybinių įtvirtinimų, pilių (Gripsholmo Mariefrede, Södermanlando lenas, pradėta 1537, architektas H. Cöllenas, Vadstenos, Östergötlando lenas, pradėta 1545). Jono III (valdė 1569–92) kvietimu Renesanso architektūros idėjas šalyje skleidė flamandų (W. Boy, apie 1520–92; Svartsjö rūmai, Stokholmo lenas, apie 1570–90, architektai A. de Roy, H. Flemingas), vokiečių (broliai Pahrai, rekonstravę Örebro, Borgholmo, Kalmaro pilis, jos iš dalies įgavo italų renesansinių rūmų bruožų) architektai.
17 a. diduomenė statydinosi pilis (Borgholmo, 1650, N. Tessinas vyresnysis, išliko fragmentai; Skoklosterio, Uppsalos lenas, architektai C. Vogelis, J. de la Vallée, Mariedalio, Västra Götalando lenas, manoma, architektas J. de la Vallée, abi 17 a. pabaiga), rūmus (Rosersbergo, Stokholmo lenas, 1638, Salnecke’s, Uppsalos lenas, 17 a. antra pusė), miesto rezidencijas. Karaliaus dvaras daugiausia rūpinosi miestų kūrimu (įkurta apie 20 naujų miestų, tarp jų – Göteborgas, jame pagal Amsterdamo pavyzdį suformuota kanalų sistema; Karlskrona, joje išlikęs karinis uostas – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998), senųjų išplėtimu, perplanavimu.
Iki 17 a. vidurio sakralinėje architektūroje vyravo gotika (dažniausiai statytos halinės bažnyčios su daugiakampėmis apsidėmis – Kristinos Falune, po 1642, Šv. Jokūbo Stokholme, 1643, abiejų architektas H. Fersteris), pasaulietinėje – vokiečių ir olandų vėlyvojo renesanso formos (Wibyholmo pilis, Södermanlando lenas, 1626, architektas K. Pantenas, apie 1585–1630; Peterseno gyvenamasis namas Stokholme, 1649, architektas Chr. J. Döteberis, apie 1630–apie 1675).
Raiškiausi barokiniai pastatai – Riterių namai Stokholme (1641–74, architektas S. de la Vallée, užbaigė architektas J. de la Vallée; juose panaudota mansardinio stogo konstrukcija paplito 17 a. pabaigos–18 a. pradžios architektūroje), Kalmaro katedra (po 1660, architektas N. Tessinas vyresnysis), Drottningholmo rūmai su parku prie Stokholmo (pradėti 1662, architektai N. Tessinas vyresnysis, N. Tessinas jaunesnysis, dabar Švedijos karališkosios šeimos rezidencija; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991).
17 a. paladianizmo bruožų turi N. Tessino vyresniojo (Bååtho Stokholme, 1669, Mälsåkerio prie Stokholmo, 1679), M. Spihlerio (m. 1691; Van der Nooto Stokholme 1672) pastatai. 1697 Stokholme įkurtas Statybų priežiūros departamentas. Po Šiaurės karo (1721) statybos sumenko, daugiausia atstatinėti sugriauti pastatai. Barokinių ir rokokinių pastatų pastatė C. Hårlemanas (vilos – Åkerö, Södermanlando lenas, Övedsklosterio, Skånės lenas, abi 18 a. antra pusė; Svartsjö rūmų rekonstrukcija, 1734), C. F. Adelcrantzas (teatro rūmai, 1766, Kiniškas paviljonas, 1769, abu Drottningholmo rūmuose), E. Palmstedtas (birža Stokholme, 1776).
19 amžius
Nuo 19 a. pirmos pusės plito neoklasicizmas; pastatų suprojektavo F. Blomas (1781–1853; kareivinės, 1805–17, dabar Nacionalinis istorijos muziejus, Karolio Jono bažnyčia, 1824–42, Rosendalio rūmai, 1827, visi Stokholme), C. Chr. Gjörwellis (1766–1837; Hagos rūmai Drottningholmo rūmų ansamblyje, 1805, Kariuomenės ligoninė Stokholme, pradėta 1816), C. Bassi (1772–1840), G. Quarenghi (abu Stokholmo apylinkėse suprojektavo gyvenamųjų namų), C. F. Sundvallis (1754–1831; Uppsalos universiteto biblioteka, 1819–41).
Nuo 1877 Karališkajame technologijos institute Stokholme (įkurtas 1827) pradėta rengti architektus. 19 a. antroje pusėje neostilių architektūrą plėtojo A. V. Edelsvärdas (1824–1919; Hagos bažnyčia Göteborge, 1859, geležinkelio stotys – Göteborge, 1858, Uppsaloje, 1865, Stokholme, 1871), F. Wijnbladas (1856–1943; rotušė Örebro, 1863), F. W. Scholanderis (1816–81; Technologijos instituto rūmai, 1856, Didžioji sinagoga, 1870, abu Stokholme, katedros mokykla Uppsaloje, 1869), F. A. Stüleris (1800–65; Nacionalinio muziejaus rūmai, 1850–66; renovuoti 2018, architektas G. Wingårdhas), H. Zettervallis (1831–1907; Bolinderio rūmai Stokholme, 1877), A. Johanssonas (1860–1936; Riksdago rūmai, 1894–1906), I. G. Clasonas (1856–1930; Šiaurės muziejus, 1889–1906, visi Stokholme), H. Holmgrenas (1842–1914; Uppsalos universiteto rūmai, 1887).
Arts and Crafts Movement idėjos, art nouveau bruožai ryšku H. Hedlundo (1855–1931; Dicksono biblioteka Göteborge, 1897), F. Bobergo (1860–1946; Gävlės gaisrinė, Gävleborgo lenas, 1891, Rosenbado pastatas, 1902, dabar vyriausybės vadovo biuras) kūryboje.
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Kirunos bažnyčia (1912, architektas G. Wickmanas)
19 a.–20 a. pradžioje šalyje įgyvendinta svarbių urbanistinių projektų (suplanuota Kirunos gyvenvietė, architektas G. Wickmanas, 1858–1916), plito austrų urbanisto C. Sitte’s idėjos. Göteborgo kai kurie priemiesčiai (pagal 1900 planą) užstatyti 1–2 aukštų gyvenamaisiais namais, miesto centre suprojektuota Dailės muziejaus (1923, architektas S. Ericssonas, A. Bjerke, 1880–1952), teatro (1935, architektas C. Bergstenas, 1879–1935), koncertų (1935, architektas N. E. Erikssonas) rūmai. 20 a. pirmoje pusėje vadinamąjį nacionalinį romantizmą plėtojo C. Westmanas (1866–1936; Švedijos medicinos draugijos pastatas, 1904, Teismo rūmai, 1916, abu Stokholme, Röhsų muziejus Göteborge, 1914), T. Grutas (1866–1945; Stokholmo olimpinis stadionas, 1912), L. Wahlmanas (Engelbrekto bažnyčia Stokholme, 1914). Raiškiausias nacionalinio romantizmo pavyzdys – Stokholmo rotušė (1923, architektas R. Östbergas).
20 a. pirmoje pusėje neoklasicistinių ir funkcionalistinių pastatų suprojektavo E. G. Asplundas (Skogskyrkogårdeno pietinių kapinių statiniai Stokholme, su architektu S. Lewerentzu, 1915–40, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994, Stokholmo biblioteka, 1927), I. Tengbomas (1878–1968; SEB banko rūmai Stokholme, 1915, Stokholmo koncertų salė, 1926).
Po Stokholmo parodos (1930) architektūroje įsitvirtinęs funkcionalizmas gyvavo iki 8 dešimtmečio. Šio laikotarpio svarbiausias projektas – vadinamoji milijono programa (1965–74), kurios tikslas buvo nebrangiai pastatyti kokybiškų gyvenamųjų namų; jų suprojektavo S. Backströmas, L. A. Reinius, broliai Erikas (1901–88) ir Tore (1906–91) Ahlsénai. Funkcionalistinių visuomeninių pastatų Stokholme suprojektavo S. G. Markelius (Studentų sąjungos pastatas Karališkojoje aukštojoje technikos mokykloje Stokholme, su architektu U. Åhrénu, 1930), P. Hedqvistas (1895–77; Vakarų, Tranebergo tiltai, abu 1935), P. Celsingas (1920–74; Švedijos filmų instituto pastatas, 1970). 6–8 dešimtmetyje prie Stokholmo suplanuota miestų palydovų (Vällingby, Farsta). Nuo 7 dešimtmečio biurų ir gyvenamųjų pastatų architektūroje įsitvirtino tipiniai projektai, moderniomis formomis išsiskyrė sakralinė architektūra (bažnyčios – Šv. Morkaus Björkhageno rajone Stokholme, 1960, Šv. Petro Klippane, prie Helsingborgo, 1966, abiejų architektas S. Lewerentzas). 20 a. antroje pusėje visuomeninių pastatų suprojektavo J. Gezelius (g. 1923, Etnografijos muziejus Stokholme, 1978, su architektu G. Mattssonu, g. 1937), R. Erskine’as (Stokholmo universiteto studentų centras, 1982), C. Nyrénas (1917–2011; Jönköpingo leno muziejaus priestatas, 1992).
21 amžiaus pradžia
Pakrantės kongresų centras ir viešbutis Stokholme (2011, architektūrinė bendrovė White)
Biurų pastatas Kuggen Göteborge (2011, architektas G. Wingårdhas)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje didžiuosiuose miestuose pastatų suprojektavo užsienio architektai – N. Torpas (Skandinavijos oro linijų bendrovės būstinė Stokholme, 1990, N. Ericsono autobusų stotis Göteborge, 1995), H. Larsenas (Malmö miesto bibliotekos naujasis korpusas, 1999), R. Moneo (Modernaus meno muziejus Stokholme, 1998), S. Calatrava (dangoraižis Besisukantis torsas Malmö, 2005), R. Piano (Šiuolaikinės dailės ir architektūros muziejaus P. Hulténo studija galerija Stokholme, 2008).
21 a. pradžioje skulptūriškų siluetų pastatų suprojektavo vietiniai architektai – G. Wingårdhas (viešbutis Viktorijos bokštas Stokholme, biurų pastatas Kuggen Göteborge, kultūros centras Spira Jönköpinge, visi 2011), C. Izquierdo (Lundo katedros konferencijų centras, 2012), architektūrinės bendrovės – Tham & Videgård Arkitekter (muziejai – Kalmaro dailės, 2008, Moderniojo meno Malmö, 2009), White (geležinkelio stotis Umeå, 2010, Pakrantės kongresų centras ir viešbutis Stokholme, 2011), KUB arkitekter (Vandens valymo stotis Göteborge, 2010).
Pasaulio paveldo vertybės
Drottningholmo rūmai prie Stokholmo (nuo 1991), Birkos ir Hovgårdeno archeologinės vietovės, Engelsbergo liejyklos statinių kompleksas (abu nuo 1993), Skogskyrkogårdeno pietinių kapinių statiniai Stokholme (nuo 1994), Visby (nuo 1995), Gammelstado bažnytkaimis Luleå (nuo 1996), Karlskronos karinis uostas (nuo 1998), Pietų Ölando salos agrokultūrinis kraštovaizdis (nuo 2000), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2005, eina dar per 9 valstybes, tarp jų – ir Lietuvą), sodybos Hälsinglando provincijoje (nuo 2012).
1729
Švedijos kultūra
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profsąjungos