Švèdijos choreogrãfija. Nuo seno buvo populiarūs rateliai, liaudies šokiai hambas, halingas, polska, nuo 18 a. – kadrilis, menuetas. Nuo 1880 liaudies šokiai šokami viešuose pasirodymuose. Nuo 1638 Stokholme karaliaus rūmuose baletus statė prancūzų baletmeisteris A. de Beaulieu (m. 1663), šoko prancūzų artistai. 1773–95 Švedijos karališkojoje operoje sudarytai pirmajai nuolatinei baleto trupei (nuo 19 a. vidurio Švedijos karališkasis baletas) vadovavo prancūzų baleto artistas ir baletmeisteris L. Gallodier (apie 1734–1803). Nuo 1773 veikia prie teatro įkurta baleto mokykla. 18 a. antroje pusėje–19 a. pirmoje pusėje baletų teatre pastatė baletmeisteris A. Bournonville’is (1760–1843), L. Deland’as (1772–1823), F. Taglioni, šoko danų, prancūzų artistai, italė G. Bassi (1762–1834), švedė H. Hjortsberg (1777–1867). Nuo 19 a. 4 dešimtmečio pirmasis švedų baletmeisteris A. Selinderis (1806–74) siekė suformuoti nacionalinį repertuarą, statė romantinius baletus, naudojo juose nacionalinio folkloro elementus. 19 a. garsėjo baleto artistai Chr. Johanssonas (1817–1903), Ch. Norberg (1824–92), H. Lund (1840–1911), baletmeisteris S. Lundas (1823–1906), baletų pastatė atvykdavęs danų baletmeisteris Augustas Bournonville’is. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Švedijos baletas patyrė nuosmukį. 20 a. 1 dešimtmetyje gastroliavo I. Duncan (1906), A. Pavlova (1908). 2 dešimtmetyje daug įtakos Švedijos baleto raidai turėjo Švedijos karališkajame balete pastatyti M. Fokino baletai (1913–14), kuriuose jis ir šoko. 1920 R. de Maré (1888–1964) įkūrė Švedų baleto trupę (veikė iki 1925; pasirodymus rengė daugiausia Paryžiuje). Baletus pagal prancūzų kompozitorių muziką čia pastatė M. Fokino mokinys J. Börlinas (1893–1930), garsėjo šios trupės artistės J. Hasselquist (1894–1978), C. Ari (1897–1970). Nuo 4 dešimtmečio Švedijos baletui įtakos turėjo vokiečių ekspresionistinis šokis, jį propagavo 1931–55 Švedijos karališkajam baletui vadovavęs J. Algo (1899–1955). Švedijos karališkajame balete dirbo anglų (M. Skeaping, 1902–84, A. Tudoras), Kanados (B. Macdonaldas, 1928–2014), danų (E. Bruhnas), švedų (I. Craméris) baletmeisteriai, šiuolaikinio šokio ir klasikinio baleto elementus baleto spektakliuose derino švedų choreografės B. Cullberg, B. Åkesson. Baleto trupės ir baleto mokyklos veikia Göteborge ir Malmö. Žymiausi baleto artistai: B. Appelgren (1912–99), T. Rhodinas (1919–2004), B. Holmgrenas (1920–2016), E. Rasch (1920–2015), G. Lindgren (1921–2010), W. Sandbergas (g. 1929), G. Andersson (g. 1932), M. Orlando (g. 1934), C. Sellingas (1935–2005), K. Sylwan (g. 1940), N. Ekas (g. 1943), P. A. Segerströmas (g. 1952), A. Alhanko (g. 1953), J. Björnson, M. Onne (abi g. 1960), H. Nilssonas (g. 1963); baletmeisteriai: E.‑M. von Rosen (1924–2014), C. Borgas (g. 1938), U. Gaddas (1943–2008). 2006–10 Švedijos karališkajame balete šoko J. Dronina.
1946 Stokholme įkurtas Švedijos šokio teatras, čia pastatyta šiuolaikinio šokio spektaklių. 1967 Stokholme vokiečių choreografo K. Joosso mokinė B. Cullberg įkūrė nacionalinę trupę Cullberg Ballet (iki 1985 vadovė; 2000, 2008 gastroliavo Lietuvoje), I. Craméris (1921–2009) – Cramér Ballet (1979 gastroliavo Lietuvoje). Reikšmingų šokio spektaklių sukūrė B. Åkesson, M. Åsberg (g. 1939; 1986 Stokholme įkūrė Moderniojo šokio teatrą), U. Gaddas, G. Lund (g. 1943), M. Ekas (1982–93 Cullberg Ballet vadovas), E. Lilja (g. 1956), P. Jonssonas (1956–98). Šokio specialistai rengiami Šokio ir cirko universitete Stokholme (įkurtas 1963, iki 2010 veikė įvairiais pavadinimais). Garsėja Göteborgo šokio ir teatro festivalis (rengiamas nuo 1994). Lietuvoje gastroliavo C. Caprioli šokio trupė (1998), K. Kvanström & Co (2002), Birgittos Egerbladh šokio teatras / Pero teatras (2006), Andersson Dance (2010), atlikėjai ir choreografai Å. Unander‑Scharin (2000), B. Voorhamas (2001), V. Pahkinen (2002), Ch. Engelkes (2007), M. Forsbergas (2008) ir kiti.
trupės Cullberg Ballet šokio spektaklio Negro con Flores scena (2008, choreografas ir dailininkas Johanas Ingeris, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Naujasis Baltijos šokis Vilniuje)
Švedijos kultūra
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profsąjungos