Švèdijos knas. Nuo 1897 kuriama kino kronika. 1897 Švedijos kino pradininku laikomas E. Flormanas (1862–1952) sukūrė pirmąjį Švedijos filmą Siamo karaliaus išlipimas į krantą prie Logordo laiptų (Konungens af Siam landstigning vid Logårsdtrappan). 20 a. 1 dešimtmetyje įkurti pirmieji kino teatrai Göteborge (1902) ir Stokholme (1904). 1907 Kristianstade įkurta (nuo 1911 veikė Stokholme) kino studija Svenska Biografteatern (1919 tapo kino bendrovės Svensk Filmindustri dalimi). Jos vadovas operatorius ir prodiuseris Ch. Magnussonas (1878–1948) į kino veiklą įtraukė teatro režisierius V. Sjöströmą ir M. Stillerį. 20 a. 2 dešimtmetyje susiklostė švedų klasikinė kino mokykla, ji turėjo daug įtakos pasaulio kino raidai. Pagrindiniai bruožai: socialinė problematika, epiškumas, vaizduota švedų valstiečių gyvenimas, žmogaus ir gamtos natūralūs santykiai, ekranizuota neoromantinės krypties literatūros kūriniai. Žymiausi atstovai: V. Sjöströmas (Terjė Vigenas 1917, pagal H. Ibseną, Kalnietis Eivinas ir jo žmona / Berg‑Ejvind och hans hustru 1918, Vežimas vaiduoklis / Körkarlen 1920, S. O. L. Lagerlöf kūrinių ekranizacijos), M. Stilleris (Pono Arnės pinigai / Herr Arnes penningar 1919, Saga apie Gestą Berlingą / Gösta Berlings saga 1923, abu pagal S. O. L. Lagerlöf, šiame filme pirmą reikšmingą vaidmenį sukūrė G. Garbo). Švedų klasikinei kino mokyklai susiklostyti įtakos turėjo operatoriaus J. Jaenzono (1885–1961), aktorių H. Borgström (1871–1953), J. Ekmano (1880–1949), T. Hammaréno (1884–1962), L. Hansono (1886–1965), K. Molander (1889–1978), J. Hasselquist (1894–1978), G. Garbo kūryba. 3–4 dešimtmetyje daugiausia sukurta itin populiarių komedijų (garsėjo komikai E. Perssonas, 1888–1957, F. Rhudinas, 1895–1935, N. Poppe, 1908–2000), melodramų (Intemezzo 1936, režisierius G. Molanderis). 3 dešimtmetyje iš šalies į Holivudą (Jungtinės Amerikos Valstijos) išvyko daugelis žymių Švedijos kino režisierių (V. Sjöströmas, M. Stilleris) ir aktorių (G. Garbo, L. Hansonas). 4 dešimtmečio pradžioje režisierius V. Sjöströmas sukūrė vieną pirmųjų Švedijos garsinių filmų Vadčiopingo Markureliai (Markurells i Wadköping 1930, pagal H. F. E. Bergmaną). 5–6 dešimtmetyje sukurta su Švedijos literatūros avangardo (vadinamųjų fiurtiotalistų) kūrybos estetika siejamų filmų, juose režisieriai A. Sjöbergas (Pjudymas / Hets 1944), I. Bergmanas (Lietus virš mūsų meilės / Det regnar på vår kärlek 1946, Kalėjimas / Fängelse 1949), G. Molanderis (Moteris be veido / Kvinna utan ansikte 1947) ir kiti protestavo dėl socialinės neteisybės, vyresniosios kartos miesčioniškos moralės. 5–7 dešimtmetyje A. Sjöbergas sukūrė reikšmingų A. Strindbergo (Freken Julija / Fröken Julie 1951), P. F. Lagerkvisto (Barabas / Barabbas 1953), V. C. A. Mobergo (Teisėjas / Domaren 1961) kūrinių ekranizacijų. Žymiausi šio laikotarpio aktoriai: S. Järrelas (1910–98), A. Kjellinas (1920–88), U. Palme (1920–93), E. Dahlbeck (1920–2008), A. Björk (1923–2012), M. Zetterling, U. Jacobsson (1929–82).
Reikšmingą vietą Švedijos kino raidoje užima žymiausio švedų kino režisieriaus I. Bergmano kūryba, jai būdinga filosofinė tematika, gyvenimo prasmės, Dievo paieškos, herojų subjektyvios jausenos, jų dorovinių siekių vaizdavimas, autobiografiniai motyvai. Jo filmuose išgarsėjo aktoriai G. Björnstrandas (1909–86), I. Bergman, E. Josephsonas (1923–2012), J. Kulle (1927–97), M. von Sydowas, I. Thulin, G. Lindblom, H. Andersson, B. Andersson, L. Ullmann, režisierius dirbo kartu su operatoriais G. Fischeriu (1910–2011), S. Nykvistu. Reikšmingų filmų šiuo laikotarpiu sukūrė H. Ekmanas (1915–2004), L.‑E. Kjellgrenas (1918–2003), H. Faustmanas (1919–61), A. Mattssonas (1919–95). 1963 įvykdyta Švedijos kino reforma, Stokholme įkurtas Švedijos kino institutas. 7 dešimtmetyje susiklostė vadinamoji naujojo švedų kino srovė. Jos atstovai kritikavo I. Bergmano režisūrinę manierą ir nagrinėjamas temas, aktualios socialinės tematikos filmuose analizavo šiuolaikinės Švedijos kasdienybę, naudojo naujoviškas kino raiškos priemones.
Švedijos kinas. Filmo Scenos iš vedybinio gyvenimo kadras (1973, režisierius I. Bergmanas; Marianė – L. Ullmann, Johanas – E. Josephsonas)
Žymiausi atstovai: B. Widerbergas (Vaikiškas vežimėlis / Barnvagnen, Varnų kvartalas / Kvarteret Korpen, abu 1963, Elvyra Madigan 1967, Ådalenas 31 1969), V. Sjömanas (Meilužė / Älskarinnam 1962, Lova broliui ir seseriai: 1782 / Syskonbädd: 1782 1965, pagal J. Fordą, Aš smalsi / Geltona / Jag är nyfiken – gul 1967), J. J. Donneris (Mylėti / Att älska 1964). Šiai srovei priskiriama režisierių J. Troellio (Čia tavo gyvenimas / Här har du ditt liv 1966, pagal E. Johnsoną, Emigrantai / Utvandrarna 1971, Naujakuriai / Nybyggarna 1972, abu pagal V. C. A. Mobergą), M. Zetterling, K. Grede (g. 1936), R. Anderssono (g. 1943) kūryba. 7 dešimtmečio antroje pusėje susiklostė vadinamosios naujojo švedų kino srovės antroji banga, jai priskiriama J. Halldoffo, J. Cornellio (g. 1938) kūryba; jų filmų herojai – vieniši, šeimyninės gerovės slegiami žmonės. 8–9 dešimtmetyje režisavo I. Bergmanas, T. Danielssonas (1928–85; Picasso nuotykiai / Picassos äventyr 1978), L. Hallströmas (Mano šuniškas gyvenimas / Mitt liv som hund 1985, nuo 10 dešimtmečio kuria Jungtinėse Amerikos Valstijose), S. Osten (g. 1944). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje reikšmingų filmų sukūrė L. Ullmann, C. Nutley (g. 1944), Å. Sandgrenas (g. 1955), D. Bergmanas (g. 1962; Savaitės vaikai / Söndagsbarn 1992), R. Hobertas (g. 1951), K. Sundvallis (g. 1953), T. Alfredsonas (g. 1965), L. Moodyssonas (g. 1969; Fucking Åmål 1998, Lietuvoje rodytas pavadinimu Mylėk mane; Kartu / Tillsammans 2000, Lilija amžinai / Lilja 4‑ever 2002). Nuo 8 dešimtmečio garsėjo aktoriai A. Ekmanner (g. 1938), T. Hellbergas (g. 1941), M. Seilitz (1943–2008), A. Godenius, L. Nilheim (abi g. 1944), L. Nyman (1944–2011), G. Stangertzas (1944–2012), M. Andersson (g. 1960). Žymiausi dokumentinio kino kūrėjai: G. Werneris (1908–2009), A. Sucksdorffas (1917–2001), S. Jarlas (g. 1941). Nuo 1965 Stokholme prie Švedijos kino instituto veikia kino mokykla. Tarptautiniai kino festivaliai kasmet rengiami Göteborge (nuo 1979), Stokholme (nuo 1990), kituose miestuose.
Švedijos kultūra
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profsąjungos