Švèdijos sántykiai su Letuva
Tautų ir valstybių ryšiai iki 20 amžiaus
Nuo 9 a. normanai prekiavo su Lietuva ir ją puldinėjo (normanų antpuoliai į baltų kraštus). Apie 854 jų karalius Olafas surengė sėkmingą žygį prieš Apuolę. 1323 Gediminas kvietė Gotlando pirklius ir amatininkus kurtis Lietuvoje.
Livonijos karo antrame etape (1561–83) LDK ir Švedija kariavo su Rusija. 1562 Žygimanto Senojo duktė Kotryna ištekėjo už Švedijos būsimo karaliaus Jono III Vazos. Jų sūnus Zigmantas Vaza 1587 išrinktas Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Vazos Abiejų Tautų Respubliką valdė iki 1668: 1587–1632 Zigmantas, 1633–48 Zigmanto sūnus Vladislovas ir 1648–68 Jonas Kazimieras. 1592–99 Zigmantas Vaza buvo ir Švedijos karalius. Iki 1660 (Olyvos taika) jis ir jo įpėdiniai pretendavo ir į Švedijos sostą, titulavosi jos karaliais; tai ir siekis įsigalėti visoje Livonijoje sukėlė Abiejų Tautų Respublikos karus su Švedija.
švedai puola Biržus 1704 08 16 (18 a. vario raižinys, Uppsalos universiteto biblioteka)
1600–29 karo svarbiausias mūšis buvo 1605 Salaspilio mūšis. 1625–27 Švedijos kariuomenė buvo užėmusi Biržus ir dalį Šiaurės Lietuvos. Pagal 1629 Altmarko paliaubas 1629–35 Švedija valdė Klaipėdą. Per 1655–60 Šiaurės karą į Šiaurės Lietuvą iš Livonijos įsiveržus Švedijos kariuomenei ir Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, Trakus ir Kauną, dalis LDK didikų ir bajorų, vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos, 1655 10 20 Kėdainių sutartimi nutraukė unijos ryšius su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija. Per 1656 lietuvių sukilimą prieš švedus Švedijos okupacinė valdžia buvo nuversta, Kėdainių sutartis neteko reikšmės. Per 1700–21 Šiaurės karą LDK veikė prošvediška (Sapiegų) grupuotė. Jai padėti 1701 į Lietuvą įsiveržė Švedijos kariuomenė. Švedai ir Sapiegų šalininkai iki 1709 Lietuvoje kovojo su antišvediška (Oginskių) grupuote, kuriai nuo 1704 talkino Rusijos kariuomenė. Po Nystado taikos Lietuvos konfliktai su Švedija baigėsi.
Švedijos ir Lietuvos santykiai 20 amžiaus pirmoje pusėje
1917 pabaigoje–1918 pradžioje Lietuvos Taryba Švediją laikė svarbia ekonomine ir politine partnere, lietuvių politikai užmezgė ryšius su Švedijos socialdemokratų lyderiu K. H. Brantingu. 1918 pabaigoje M. Yčas su Švedijos ministru pirmininku N. Edenu, 1919 02–03 M. Yčas ir A. Smetona su Švedijos politikais aptarė Švedijos karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Lietuvai.
1918 12 12 Švedija pripažino Lietuvą de facto. 1918 12 18 Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras (vadovas I. Šeinius). 1919 01–1921 03, 1923 pabaigoje–1927 07 ir 1930–40 Stokholme veikė Lietuvos pasiuntinybė (pasiuntiniai J. Aukštuolis, J. Savickis, B. E. Dailidė, V. J. Gylys; 1922–23 rezidavo Kopenhagoje, 1927–30 – Rygoje) ir konsulatai (1938 jų veikė 11, daugiausia pasaulyje). Švedijos atstovai Lietuvai 1922–40 rezidavo Rygoje (nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai Ulfas Torstenas Undénas 1922–28, Patrikas Carlas Reinholdas Reuterswärdas 1928–35, Peras Birgeris Johanssonas 1935–40), Kaune 1924–40 veikė generalinis konsulatas (konsulai Ernstas Holmgrenas 1924–28, Ulrikas Pihlbladas 1928–40). 1936–40 Kaune t. p. veikė pasiuntinybės kanceliarija (vadovas – reikalų patikėtinis Claesas Adolfas Hjalmaras Westringas). 1919 04 į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 09 28 Švedija pripažino Lietuvą de jure. 1920 Lenkijai užgrobus Vilniaus kraštą Švedijos politikai ir visuomenė rėmė Lietuvą, 1923–24 Švedija tapo Lietuvos diplomatijos ramsčiu Tautų Sąjungoje sprendžiant Klaipėdos ir Vilniaus problemas.
Švedijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvai Peras Birgeris Johanssonas (pirmas iš kairės), įteikęs skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai (greta Užsienio reikalų ministerijos Protokolo direktorius S. Girdvainis; Kaunas, 1935 09 04; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Švedija ir Lietuva pasirašė Prekybos ir laivininkystės sutartį (1926), Prekių ženklų registravimo ir apsaugos (1932), Kilmės liudijimų abipusio pripažinimo (1937) susitarimus. 1932–38 Švedijoje gaminta ginklai ir amunicija Lietuvos kariuomenei.
1940 08 SSRS reikalavimu Švedija uždarė Lietuvos pasiuntinybę Stokholme ir perėmė jos patalpas. Nors 1940 11 06 Švedija pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją de facto, 1941 05 30 – de jure, 1942 Lietuvos diplomatai vėl gavo Švedijos diplomatines vizas (tęstos iki 1945 09), jų išduoti dokumentai buvo oficialiai pripažįstami.
Šalių santykiai ir diplomatinis atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1989 11 į Lietuvą atvyko Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas (1923–2006). 1991 03–09 nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai Švedijoje atstovavo Lietuvos informacijos biuras (finansuotas Švedijos vyriausybės). 1991 08 27 Švedija pripažino Lietuvą de jure. 1991 08 28 atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis Lietuvos atstovas Švedijai po nepriklausomybės atkūrimo (1991–92) buvo laikinasis reikalų patikėtinis A. Miškinis. 1991 pirmasis Švedijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo buvo Larsas Magnusonas. 2023 12 Švedijai Lietuvoje atstovavo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulės Kaune ir Klaipėdoje. Lietuvai Švedijoje atstovavo ministras patarėjas, reziduojantis Stokholme, garbės generalinis konsulas Malmö, garbės konsulai Göteborge (Västra Götalandui), Jönköpinge, Linköpinge.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija lankosi Palangos gintaro muziejuje (2015)
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė Valdovų rūmuose priima Švedijos princesę Victorią ir jos sutuoktinį princą Danielį, atvykusius į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo iškilmes (2018 02 16)
Švedijos ir Lietuvos Vyriausybės pasirašė: Prekybos (1991), Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (1992), Oro susisiekimo, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (abi 1993), Asmenų grąžinimo (1997), Įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2002) sutartis, Tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimų automobiliais (1992), Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, Lietuvos–Švedijos ekonominės komisijos įsteigimo (abu 1995), Vizų režimo panaikinimo, Medicininės pagalbos laikinai viešintiems asmenims (abu 1997), Bendradarbiavimo jūrų ir aviacijos paieškos bei gelbėjimo srityse (2002), Bendradarbiavimo ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityse (2003), Išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo (2014) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Švedijos ir Lietuvos sudarė 4,58 mlrd. eurų. Lietuva į Švediją eksportavo prekių už 1,822 mlrd. eurų (8 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Švedijos už 2,758 mlrd. eurų (5 vieta pagal importą). Švedija iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (22 %), Lietuva iš Švedijos – mineralinį kurą (50 %). Švedijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 3,08 mlrd. eurų (antra vieta pagal užsienio šalių tiesiogines investicijas į Lietuvos ūkį), Lietuvos į Švedijos ūkį – 287,1 mln. eurų. Švedija užima 16 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2022 Lietuvoje lankėsi 20 900 turistų iš Švedijos).
L: Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai Vilnius 2014.
2271
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profsąjungos