Švèdijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Švedija – ekonomiškai viena stipriausių pasaulio valstybių. 2011 jos BVP sudarė 538,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 381,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 56 956 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 40 393 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra – diagramoje. Tiesioginės užsienio investicijos į Švedijos ūkį 2012 sudarė 356,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Infliacija 2012 siekė 1,4 %. Užsienio skola 1,02 trilijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
https://s.vle.lt/diagramos/184.html
Pramonė
Svarbiausios Švedijos naudingosios iškasenos – geležies ir spalvotųjų metalų rūdos, statybinių medžiagų žaliavos, durpės, akmens anglys. Geležies rūda kasama Švedijos šiaurėje (Kirunos ir Gällivarės apylinkėse), Švedijos vidurinėje dalyje (Borlängės apylinkėse). Cinko ir švino rūdos kasamos Švedijos šiaurėje (daugiausia Laisvallio ir Bolideno apylinkėse), vidurinėje dalyje (Örebro, Faluno apylinkėse), vario rūda – šiaurėje ir vidurinėje dalyje (Gällivarės, Bolideno, Faluno apylinkėse; prie Faluno esanti Didžiojo vario kalno kasykla – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001), titano rūda – pietuose (Jönköpingo apylinkėse). Yra sidabro, volframo, urano, molibdeno, aukso rūdų. Svarbiausių Švedijos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2010 pagaminta 147,8 mlrd. kWh elektros energijos. 46,3 % jos pagamina hidroelektrinės, 38,3 % – atominės elektrinės, 13 % – šiluminės elektrinės, 2,4 % – vėjo jėgainės. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Luleälveno (Harsprångeto hidroelektrinė, galia 940 MW), Skeljeffteälveno, Umeälveno, Ångermanälveno upių. Yra trys atominės elektrinės – Ringhalso atominė elektrinė (4 reaktoriai, galia 3696 MW), Forsmarko atominė elektrinė (3 reaktoriai, galia 3206 MW) ir Oskarskhamo atominė elektrinė (3 reaktoriai, galia 2598 megavatai).
Švedijos apdirbamoji pramonė sukuria 16,1 % BVP (2011). Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – mašinų (staklių, kasybos ir žemės ūkio mašinų, kompresorių, generatorių, guolių) gamyba; didžiausios bendrovės – Atlas Copco Aktiebolag, SKF, Sandvik, svarbiausi centrai – Stokholmas, Eskilstuna, Örebro, Karlskoga, Jönköpingas, Husqvarna, Kiruna. Išplėtota transporto priemonių gamyba; didžiausios bendrovės – Volvo (būstinė Göteborge), Saab Automobile AB (būstinė Stokholme), Scania AB (būstinė Södertäljėje). Lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, autobusai gaminami Olofströme, Skövdėje, Trollhättane, Köpinge, Kalmare, lėktuvai – Linköpinge, Trollhättane, Malmö, laivų statybos ir remonto įmonių daugiausia Karlskronoje, Uddevalloje, Göteborge, Kalmare, Malmö, Landskronoje. Juodoji metalurgija (geležies ir plieno lydymas) plėtojama Luleå, Borlängėje (abiejuose yra Švedijos plieno koncerno SSAB įmonių), Sandvikene, Hoforse, Avestoje, Karlskronoje ir kituose miestuose, spalvotoji metalurgija – Västeråse, Sundsvallyje, Skellefteå, Finspånge, Helsingborge. Elektrotechnikos ir elektronikos pramonė; didžiausios bendrovės: Ericsson (daugiausia gamina mobiliąsias telekomunikacijos priemones), Electrolux (gamina šaldytuvus, skalbykles, virykles, dulkių siurblius, grandininius pjūklus, vejapjoves, sodo traktorius). Naftos perdirbimo įmonių yra Göteborgo apylinkėse. Chemijos pramonės produkcija (daugiausia sieros rūgštis, mineralinės trąšos) gaminama Helsingborge, Trelleborge, Norrköpinge, Södertäljėje, Stokholme, Karlskogoje. Medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonė (didžiausia bendrovė Svenska Cellulosa Aktiebolaget); įmonės daugiausia susitelkusios prie upių, tekančių į Botnijos įlanką, žiočių (Piteå, Umeå, Husume, Kramforse, Gävlėje ir kitur) bei prie Vänerno ežero (Grumse, Skoghallyje). Švedija – viena didžiausių popieriaus tiekėjų pasaulyje. Baldų ir namų apyvokos reikmenų gamyba (bendrovė IKEA), tekstilės ir siuvimo (H & M), farmacijos (AstraZeneca; Södertäljėje, Malmö), stiklo, statybinių medžiagų (cemento), maisto (pieno, mėsos, cukraus) pramonė. Švedijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
* 2010
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 7,9 % Švedijos teritorijos (daugiausia ariamoji žemė). Žemdirbystei Švedijos gamtinės sąlygos yra vienos nepalankiausių Europoje (trumpas vegetacijos laikotarpis, prasti dirvožemiai). Ūkiai daugiausia vidutinio dydžio (5–20 ha – 38,5 %, 20–50 ha – 25,3 %); dideli (daugiau kaip 100 ha) ūkiai sudaro tik 7,1 %. Auginama (daugiausia Švedijos pietinėje ir vidurinėje dalyje, derlingiausiose žemėse) javai (kviečiai, miežiai ir avižos), rapsukai (aliejinės ropės), bulvės, cukriniai runkeliai. Augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai, Švedijos šiaurėje – šiauriniai elniai. Švedijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
tradicinis Švedijos kaimas
3
4
5
Svarbiausia Švedijos bioprodukcinio ūkio šaka – miškininkystė ir miškų ūkis. Miškai užima 52,1 % Švedijos teritorijos. Švedijos vidurinėje dalyje miškai užima 70–80 % teritorijos, pietinėje dalyje – 16 %. Daugiausia auga spygliuočių miškai (45 % visų miškų – eglynai, 40 % – pušynai). 2010 paruošta 70,2 mln. kubinių metrų medienos.
Fiskebäckskilio žvejų gyvenvietė prie Kategato sąsiaurio
Žvejyba – tradicinė Švedijos ūkio šaka. 2009 sugauta 203 400 tonų jūrinių žuvų; daugiausia sugauta atlantinių šprotų (81 100 tonų), atlantinių silkių (76 200 tonų), atlantinių menkių (13 200 tonų). 2009 vidaus vandenyse sugauta 8500 tonų žuvų. Žuvys (daugiausia vaivorykštiniai upėtakiai, paprastieji šlakiai, upėtakiai), moliuskai veisiama ir tvenkiniuose.
Turizmas
Stokholmas
Kebnekaisės kalnų masyvas Skandinavijos kalnuose
2009 Švediją aplankė 12,9 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 10,26 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Norvegijos (25,9 %), Vokietijos (20,4 %), Danijos (12,6 %), Olandijos (5,5 %), Didžiosios Britanijos (4,7 %), Suomijos (4,1 %), Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos. Lankomiausi turistiniai objektai: Stokholmo (Karalių pilis, Šventojo Mikalojaus katedra, Riterių namai, Vasa muziejus), Uppsalos, Göteborgo, Malmö, Lundo, Kalmaro miestai, pajūrio, žiemos sporto centrai (Åre), Švedijos ežerai, Laplandija, nacionaliniai parkai, aukštas rytinis krantas ties Kvarkeno salynu. Kitos aktyvaus poilsio Švedijoje sferos: kruizinės kelionės Baltijos jūra, žvejyba, buriavimas, žygiai baidarėmis ir pėsčiomis.
Transportas
Stokholmo uostas
Geležinkelių yra 11 633 kilometrai (2010). Tankiausias jų tinklas Švedijos pietuose. Svarbiausia geležinkelių linija – Malmö–Stokholmas–Luleå–Kiruna–Narvikas (Norvegija). Švedijos automobilių kelių tinklas tankus (30,8 km/100 km2). 2010 buvo 572 900 km automobilių kelių, iš jų 1855 km – automobilių magistralės. Švediją su Danija (Malmö su Kopenhaga) per Zundo sąsiaurį jungia geležinkelių ir automobilių kelių tiltas. Vidaus vandenų kelių – 2052 kilometrai. Jūrų prekybinį laivyną sudaro 538 laivai (2010), prekybinio laivyno tonažas 4,04 mln. bruto tonų.
Svarbiausi jūrų prekybos uostai: Göteborgas, Luleå, Brofjordenas, Helsingborgas, Trelleborgas, Malmö (su Kopenhagos uostu sudaro uostų aglomeraciją), Stokholmas. Iš Stokholmo plaukia keltai į Gotlando salą, Helsinkį, Turku, Alandų salas (Suomija), Taliną, Rygą, Sankt Peterburgą, iš Göteborgo – į Newcastle upon Tyne’ą (Didžioji Britanija), Amsterdamą (Olandija), Kylį (Vokietija), Frederikshavną (Danija), iš Karlshamno – į Klaipėdą. Švedijoje yra 230 oro uostų (2012), iš jų 149 – su grįstais kilimo ir leidimosi takais. Didžiausi – Stokholmo‑Arlandos (19 mln. keleivių, 2011), Göteborgo‑Landvetterio (4,9 mln.); kiti didesni oro uostai – Stokholmo‑Skavstos, Stokholmo‑Brommos, Malmö, Luleå, Umeå, Göteborgo miesto, Ängelholmo‑Helsingborgo. Dujotiekių yra 786 kilometrai (2010).
Bankai
Švedijos centrinis bankas – Švedijos valstybinis bankas. 2012 veikė 114 komercinių bankų, iš jų – 63 universalieji (33 šalies, 3 užsienio bankai, 27 užsienio bankų skyriai) ir 51 specializuotasis (49 taupomieji, 2 kooperatiniai). Didžiausi: SEB, Svenska Handelsbanken, Nordea Bank, Swedbank, Danijos Danske Bank. Švedijos piniginis vienetas – Švedijos krona, lygi 100 erių, įvesta 1873 vietoj riksdalerio. Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Stockholm (įkurta 1863, iki 1998 Stokholmo birža, iki 2008 OMX Stockholm, priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovei NASDAQ OMX Group).
Užsienio prekyba
Švedijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2012 eksportuota prekių už 177,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 166,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama mašinos, transporto priemonės, popierius, plaušiena ir mediena, geležies ir plieno gaminiai, chemijos pramonės produkcija, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gaminiai (daugiausia mobilieji telefonai, buitinė technika). Importuojama daugiausia mašinos, nafta ir jos produktai, chemijos pramonės produkcija, transporto priemonės, geležis ir plienas, maisto produktai, tekstilės gaminiai. Švedijos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Švediją prekių už 2,49 mlrd. litų, importavo iš Švedijos – už 2,6 mlrd. litų. Švedijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2011 sudarė 7,82 mlrd. litų.
Švedijos BVP struktūra (2011)
2271
-Švedijos pramonė; -Švedijos žemės ūkis; -turizmas Švedijoje; -Švedijos transportas; -Švedijos bankai; -Švedijos užsienio prekyba; -Švedijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Švedijos konstitucinė santvarka
Švedijos partijos ir profsąjungos