Švèdų mokyklà, ekonominės minties kryptis, kuri susiformavo Švedijoje 20 a. 3–4 dešimtmečiais.
Pradininkas – J. G. K. Wicksellis, kiti žymūs atstovai – K. G. Casselis, E. F. Heckscheris, K. G. Myrdalis, B. G. Ohlinas, E. R. Lindahlis, E. F. Lundbergas.
Švedų mokyklos atstovai pirmieji atskyrė ekonominę analizę ex ante (prognozuojamų, laukiamų rezultatų požiūriu) ir ex post (faktiškai gautų rezultatų požiūriu), išplėtojo tarptautinės prekybos teoriją (Heckscherio ir Ohlino išteklių dydžio teorija).
20 a. 4 dešimtmetyje Švedų mokykla nepriklausomai nuo J. M. Keyneso iškėlė idėją, kad ekonomikos plėtrą galima pagreitinti ar sulėtinti reguliuojant valstybės biudžeto išlaidas, naudojant fiskalinės politikos kitas priemones ir kad nebūtina kasmet subalansuoti biudžetą, nes valstybės finansų stabilumui pakanka per ekonominį nuosmukį susidariusį biudžeto deficitą ekonominiame cikle kompensuoti per ekonominį pakilimą susidariusiu biudžeto pertekliumi. Švedų mokyklos požiūriu, pinigų politika, efektyviai reguliuojanti bankų palūkanas, koreguojanti gyventojų ir bendrovių ekonominius lūkesčius ir paskatas investuoti, yra veiksmingesnė už fiskalinę. Švedų mokykla teigė, kad ekonomikos plėtra yra kumuliatyvus (kaupiamasis) procesas, kuriame ekonominių subjektų lūkesčiai, investicijų ir vartojimo planai lemia ekonominę dinamiką, perėjimą nuo vienos pusiausvyros būsenos prie kitos.
Švedų mokyklos atstovai, remdamiesi ekonominių, socialinių ir institucinių (politinių, teisinių, ideologinių) reiškinių ir problemų tarpusavio ryšiais, kritikavo grynai ekonominį požiūrį į gyventojų gerovės problemas, akcentavo pavojus, kuriuos kelia pasaulinių rinkų subalansuotumo pažeidimai, ir ekonominės integracijos, kaip pasaulinių konfliktų įveikimo būdo, svarbą.
Švedų mokyklos tyrimai turėjo didelę įtaką institucionalizmui, po Antrojo pasaulinio karo tapo teoriniu pagrindu švediškajam gerovės valstybės modeliui kurti (daugelis Švedų mokyklos ekonomistų aktyviai dalyvavo Švedijos politinėje veikloje ir savo ekonomikos idėjas įgyvendino praktiškai).
1305