Šveicãrijos lietùviai
Lietuviai Šveicarijoje iki 19 a. pabaigos
Nuo 16 a. vidurio Bazelio (Bazelio universitetas), Ciuricho, Ženevos universitetuose mokėsi studentų (didikų ir bajorų vaikų) iš Lietuvos. Lietuviai bajorai vykdavo gydytis į Šveicarijos kurortus. 18 a. pabaigoje–19 a. Šveicarijoje įsikūrė sukilimų dalyvių, pabėgusių nuo Rusijos imperijos represijų. 1815–17 prie Solothurno gyveno T. A. B. Kosciuška. 1839–40 Lozanos teologijos akademijoje lotynų kalbą ir literatūrą dėstė A. Mickevičius.
19 a. pabaiga–20 a. pradžia
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje labai padaugėjo lietuvių studentų: daugiausia, apie 110 lietuvių, 1895–1935 studijavo Fribūro universitete, 1899–1915 čia veikė jų draugija Rūta. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šveicarija tapo ir kairiųjų pažiūrų lietuvių veikimo centru: 1896 Ciuriche pradėtas spausdinti pirmasis Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštis Lietuvos darbininkas, 1900–01 leistas Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijos laikraštis Przegląd Robotniczy. 1902–04 ir 1914 Šveicarijoje gyveno V. Kapsukas.
I pasaulinis karas
Per I pasaulinį karą Šveicarija, ypač Lozana, tapo lietuvių politinės veiklos centru. Lozanoje veikė Lietuvių informacijos biuras, karo belaisvių ir tremtinių šalpos komitetas Lithuania (1915–17 veikė Fribūre). 1916–18 vykusiose Lozanos (1916 05 Lozanos lietuvių konferencija, 1916 06 Lozanos lietuvių konferencija, 1918 Lozanos lietuvių konferencija) ir Berno ( Berno lietuvių konferencijos) lietuvių konferencijose Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos lietuvių veikėjai koordinavo politinę veiklą, sudarė Lietuvių tautos tarybą, iškėlė Lietuvos nepriklausomybės siekį (1916 06).
1918–39 Šveicarijos universitetuose studijavo daug lietuvių, veikė studentų organizacijos. Per II pasaulinį karą neutrali Šveicarija (daugiausia Bernas) tapo Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos centru.
20 a. antra pusė
II pasaulinio karo pabaigoje apsigyveno daugiau kaip 250 karo pabėgėlių lietuvių (Yverdono DP stovykloje veikė lietuviška mokykla, 1946 leistas Lietuvių židinys), netrukus dauguma išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Kanadą, apie 50 liko Šveicarijoje. 1946–85 Berne Lietuvių bibliografinis archyvas daugiausia A. Geručio pastangomis kaupė lituanistinę spaudą. 1948 Berne, 1949 Ciuriche įkurtos Pasaulio lietuvių bendruomenės apylinkės, 1950 – Šveicarijos lietuvių bendruomenė (pirmininkė 2019 Jūratė Caspersen). 1951–53 leistas žurnalas Šveicarijos lietuvių žinios (išleista 7 numeriai; leidimas atnaujintas 2001, išeina 2 numeriai per metus). 1961–88 veikė lietuvių tautinių šokių grupė Viltis (vadovė Joana Stasiulienė). 1974 ir 1990 surengtos Europos lietuvių studijų savaitės.
Lietuviška veikla Šveicarijoje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiau lietuvių vyko į Šveicariją studijuoti ir dirbti. Šveicarijos lietuvių bendruomenė rengia tradicines Advento, Kalėdų šventes Berne, Jonines Lozanoje. Nuo 2012 kasmet Šveicarijoje vyksta Poezijos pavasario renginiai. 2019 Ciuriche veikė lituanistinis darželis‑mokyklėlė Pagrandukas (nuo 2008), Berne – Saulutė (nuo 2019), Ciuriche – Lietuviškos knygos klubas (nuo 2001).
2011 (oficialiais duomenimis) Šveicarijoje gyveno 1378 lietuviai.
2271
Šveicarijos konstitucinė santvarka
Šveicarijos partijos ir profesinės sąjungos
Šveicarijos ginkluotosios pajėgos