Šveicarijos nacionalinio banko pastatas Berne (1912, architektas Eduardas Joosas)
Šveicãrijos nacionãlinis bánkas (vokiečių kalba Schweizerische Nationalbank, prancūzų kalba Banque Nationale Suisse, italų kalba Banca Nazionale Svizzera, retoromanų kalba Banca Naziunala Svizra), Šveicarijos centrinis bankas. Būstinės Berne ir Ciuriche, šešios atstovybės kituose šalies miestuose.
Banko finansai
Kitaip nei dauguma centrinių bankų, Šveicarijos nacionalinis bankas yra ne valstybinė įstaiga, bet akcinė bendrovė, kurios apie 78 % akcijų priklauso Šveicarijos kantonams, kantonų bankams ir kitoms regioninėms institucijoms, kitos – privatiems asmenims (jomis laisvai prekiaujama vertybinių popierių biržose). Du trečdaliai pelno tenka kantonams, trečdalis – valstybei.
Veikla
Šveicarijos nacionalinis bankas vykdo pinigų emisiją, palaiko finansų sistemos ir kainų stabilumą, reguliuoja pinigų apyvartą ir kreditą, organizuoja tarpbankinius atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, valdo šalies oficialiąsias aukso ir užsienio valiutų atsargas, teikia bankininkystės paslaugas Šveicarijos ir jos kantonų valstybinėms institucijoms. Valdymo svarbiausia institucija – valdyba (3 nariai, kuriuos skiria federalinė vyriausybė šešeriems metams). Pajamos 54,8 mlrd. Šveicarijos frankų (2017), apie 800 darbuotojų (2019).
Istorija
Įkurtas 1907. 1910 gavo išimtinę teisę leisti į apyvartą Šveicarijos frankų banknotus. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas pagrindinių bankų, kuriuose laikytas nacių Vokietijos auksas (t. p. ir išvežtas iš jos užgrobtų šalių).
-Šveicarijos centrinis bankas; -nacių auksas