Šveicãrijos sántykiai su Letuva
Šveicarijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pirmoje pusėje
1918 12 Šveicarijos vyriausybei sutikus Berne įsteigta Lietuvos misija (reikalų patikėtinis V. Daumantas, pirmasis patarėjas P. Klimas, antrasis patarėjas V. Lastouski). 1919 09–12 reikalų patikėtinis buvo J. Šaulys, 1919 12–1922 V. Sidzikauskas, 1922–23 laikinasis reikalų patikėtinis E. Turauskas. 1921 07 19 Šveicarija pripažino Lietuvą de jure, Lietuvos misija tapo oficialia atstovybe. 1925–27 Lietuvai Šveicarijoje atstovavo nepaprastasis ir įgaliotasis ministras D. Zaunius, reziduojantis Prahoje, nuo 1927 – Lietuvos pasiuntiniai Berlyne V. Sidzikauskas 1927–34, J. Šaulys 1934–38, K. Škirpa 1938–39 (Vokietijos santykiai su Lietuva). Nuo 1939 12 iki 1946 11 18, kai Šveicarijos vyriausybė suspendavo pasiuntinybės veiklą, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras J. Šaulys vėl rezidavo Berne.
1929–31 Ciuriche veikė Lietuvos garbės, 1931–46 – generalinis garbės konsulatas (konsulai Wilhelmas Simonas 1929–36, Friedrichas Simonas 1936–46, nuo 1938 vicekonsulas S. Garbačiauskas).
Ženevoje veikė Lietuvos delegatūra prie Tautų Sąjungos.
1922–40 Kaune veikė Šveicarijos generalinis konsulatas (1922–36 garbės konsulas Georgas Weingartas, 1936–40 konsulas Friedrichas Kaestli).
Lietuvos diplomatija Šveicarijoje per II pasaulinį karą
Per II pasaulinį karą neutrali Šveicarija tapo Lietuvos diplomatijos centru: 1940 08, 11, 1941 07, 1942 05–06 Berne įvyko Lietuvos diplomatinės tarnybos pasitarimai dėl SSRS okupuotos Lietuvos ateities ir tolesnio atstovavimo, 1946 – Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovų konferencija. Nors 1940 pabaigoje Šveicarija pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją de facto ir nuo 1941 nepripažino Lietuvos pasiuntinybės, diplomatai išsaugojo diplomatines privilegijas, pasiuntinybė ir konsulatas veikė iki jų mirties. Pasiuntinys J. Šaulys 1942–45 laikinai vykdė ir Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo pareigas. Jam mirus 1948 Lietuvos pasiuntinio pareigas perėmęs buvęs pasiuntinybės pirmasis sekretorius A. Gerutis (nuo 1954 pasiuntinybės patarėjas, 1980–85 įgaliotasis ministras) 1954 buvo ir Lietuvos diplomatinės tarnybos neoficialus atstovas prie Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė per oficialų vizitą Šveicarijoje susitinka su prezidente Simonetta Sommaruga (Bernas, 2015)
Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 08 28 Šveicarija pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. 1991 09 05 atkurti šalių diplomatiniai santykiai.
Šveicarijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Rygoje, ir garbės generalinis konsulas Vilniuje. Ženevoje veikia Lietuvos konsulatas.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Šveicarijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (1992), Reguliaraus oro susisiekimo (1994), Abipusio vizų režimo panaikinimo asmenims, turintiems diplomatinius, tarnybinius arba specialiuosius pasus (1995), Readmisijos (1996), Abipusio vizų režimo panaikinimo (1997), Keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (1998), Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo (2002) sutartis, Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, pagrindų susitarimą (2007).
Šalių ekonominiai ryšiai
2019 prekybos apyvarta tarp Šveicarijos ir Lietuvos sudarė 225,25 mln. eurų. Lietuva į Šveicariją eksportavo prekių už 153,5 mln. eurų (29 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Šveicarijos už 71,75 mln. eurų (32 vieta pagal importą). Šveicarija iš Lietuvos daugiausia importavo medieną, medienos dirbinius, medžio anglis (17 %), baldus, patalynės reikmenis, čiužinius (13 %), Lietuva iš Šveicarijos – farmacijos produktus (31 %), katilus (boilerius), mašinas ir mechaninius įrenginius (18 %). Šveicarijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 476,68 mln. eurų.
S. Grigaravičiūtė Lietuvių ir Lietuvos atstovavimas Šveicarijoje 1915–1975 metais Vilnius 2002.
2271
Šveicarijos konstitucinė santvarka
Šveicarijos partijos ir profsąjungos