Šveicarijos švietimas

Šveicãrijos švietmas

Švietimo sistema

Valstybinių mokyklų sistema susiformavo 19 amžiuje. Pirmasis privalomo pasaulietinio pradinio mokslo 7–15 m. vaikams įstatymas priimtas 1874. 1970 paskelbtas privalomas nemokamas pagrindinis mokslas 6–15 m. vaikams.

Švietimą tvarko 26 kantonų viešojo švietimo departamentai. Švietimo sistema decentralizuota, kiekvienas kantonas turi savo įstatymus ir savo mokyklų sistemą. Veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Mokoma prancūzų, vokiečių, italų ir retoromanų kalbomis.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas nemokamas ir neprivalomas (apima vaikų darželius ir parengiamąsias klases). 2012/13 parengiamąsias klases lankė 99 % šio amžiaus vaikų. 17 kantonų į parengiamąją klasę vaikai eina nuo 5 m., 8 kantonuose – nuo 4 m., Ticino kantone – nuo 3 metų.

Bendrasis ugdymas

Devynmetė pagrindinė mokykla susideda iš pradinės (21 kantone pradinė mokykla yra šešiametė, kituose – penkiametė arba keturmetė) ir pirmos pakopos vidurinės mokyklos (21 kantone trimetė, kituose – keturmetė ar penkiametė). Baigusieji pirmos pakopos vidurinę mokyklą toliau gali mokytis bendrojo lavinimo (gimnazijos arba licėjai; juose mokslas trunka 4–5 m.) arba bendrojo lavinimo profesinėse mokyklose (specializuotos mokyklos, kurios rengia jaunuolius profesinei veiklai, t. p. sudaro galimybę stoti į aukštąją mokyklą; mokslas trunka 3–5 m.). 2012/13 pradines mokyklas lankė 788 070, vidurines – 329 890 mokinių. Baigusieji vidurinę mokyklą laiko egzaminus ir į aukštąją mokyklą priimami be stojamųjų egzaminų.

Aukštasis mokslas

Nuo 2005 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai ir federalinės politechnikos mokyklos) ir neuniversitetines (aukštosios ir specializuotos aukštosios mokyklos). Universitetinės studijos yra 3 pakopų (pirmoji – 4 m., antroji – 1–2 m., trečioji – 3–4 m.), neuniversitetinės – 2 pokopų (pirmoji – 3–4 m., antroji – 1 m.). Veikia 13 universitetų (apie 100 000 studentų, 10 000 dėstytojų), 2 federalinės politechnikos mokyklos (23 500 studentų, 900 dėstytojų) ir 39 neuniversitetinės aukštosios mokyklos (125 500 studentų, 14 000 dėstytojų). Aukštojo mokslo svarbiausios įstaigos: Bazelio universitetas (įkurtas 1460), Lozanos universitetas (įkurtas 1537), Ženevos universitetas (įkurtas 1559), Ciuricho universitetas (įkurtas 1833), Fribūro universitetas (įkurtas 1889), Berno (įkurtas 1834), Neuchâtelio (įkurtas 1837), Sankt Galleno (įkurtas 1898), Šveicarijos italų (įkurtas 1996 Lugano ir Mendrisio), Liucernos (įkurtas 2000) universitetai, Lozanos (įkurta 1853), Ciuricho (įkurta 1855) federalinės politechnikos mokyklos.

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche pagrindinis pastatas

Svarbiausios mokslo įstaigos

Svarbiausios mokslo įstaigos: Ženevos nacionalinis institutas (įkurtas 1852), Šveicarijos taikomųjų mokslų medžiagų ir technikos mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1880 Ciuriche), Europos branduolinių tyrimų organizacija (įkurta 1954 Meyrine, Ženevos kantonas; didžiausia dalelių fizikos laboratorija pasaulyje), Šveicarijos nacionalinis mokslinių tyrimų fondas (įkurtas 1952 Berne), Šveicarijos medicinos (įkurtas 1943 Bazelyje), Šveicarijos gamtos mokslų, Šveicarijos technikos mokslų, Šveicarijos humanitarinių mokslų akademijos, P. Scherrerio institutas (įkurtas 1988 sujungus Šveicarijos reaktorių tyrimų, įkurtas 1960, ir Šveicarijos branduolinių tyrimų, įkurtas 1968, institutus).

Didžiausios bibliotekos

Didžiausios bibliotekos: Bazelio universiteto biblioteka (įkurta 1460), Šveicarijos nacionalinė biblioteka (įkurta 1895 Berne), Sankt Galleno abatijos (įkurta apie 720; viena garsiausių rankraščių bibliotekų; jos fonduose daugiau kaip 160 000 veikalų, iš jų 460 senovės ir vertingų vidurinių amžių rankraščių ir inkunabulų), Didžiojo Sen Bernaro prieglaudos (įkurta 1045; jos fonduose apie 30 000 senovės rankraščių, inkunabulų, žemėlapių, numizmatikos, estampų kolekcijų), Vadiana valstybinė (įkurta 1551 Sankt Gallene), Lozanos kantono ir universitetinė (įkurta 1553), Ženevos viešoji ir universitetinė (įkurta 1561), Winterthuro valstybinė (įkurta 1666), Solothurno centrinė (įkurta 1763), Miesto viešoji (įkurta 1788 Neuchâtelyje), Lugano (įkurta 1852; vienintelė viešoji italų biblioteka šalyje), Ciuricho centrinė (įkurta 1917).

Didžiausi muziejai

Muziejai: Bazelio dailės muziejai, Avenches’o romėnų (įkurtas 1824), Bazelio istorijos (įkurtas 1870), Berne – Gamtos istorijos (įkurtas 1832), Istorijos (įkurtas 1881), Meno (įkurtas 1879), Ženevoje – Gamtos istorijos (įkurtas 1820), Etnografijos (įkurtas 1901), Meno ir istorijos (įkurtas 1910), Lozanos vaizduojamosios dailės (įkurtas 1841), Neuchâtelio (įkurtas 1842), Fribūro (įkurtas 1823), Liucernos (įkurtas 1872), Winterthuro (įkurtas 1864), Lugano (įkurtas 1893) meno, Etnografinis (įkurtas 1790 Neuchâtelyje), Ciuriche – Meno namai (įkurti 1787), Zoologijos (įkurtas 1837), Botanikos sodas ir universitetinis muziejus (įkurtas 1863), Šveicarijos nacionalinis (įkurtas 1898).

Šveicarijos kultūra

2271

Šveicarija

Šveicarijos gamta

Šveicarijos gyventojai

Šveicarijos konstitucinė santvarka

Šveicarijos partijos ir profesinės sąjungos

Šveicarijos ginkluotosios pajėgos

Šveicarijos ūkis

Šveicarijos istorija

Šveicarijos santykiai su Lietuva

Šveicarijos literatūra

Šveicarijos architektūra

Šveicarijos dailė

Šveicarijos muzika

Šveicarijos choreografija

Šveicarijos teatras

Šveicarijos kinas

Šveicarijos žiniasklaida

Šveicarijos lietuviai