sveikãtos draudmas, socialinės apsaugos principai, kurie garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išmokas (pašalpas) ligos ar sužalojimo atveju. Skiriama privalomasis ir savanoriškasis (papildomasis) sveikatos draudimas. Privalomasis sveikatos draudimas yra valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, kuri šiuo draudimu draudžiamiems asmenims garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Už šias paslaugas apmokama iš specialaus fondo. Apdraustas asmuo gauna būtinąją medicinos pagalbą ir visas įstatymo numatytas asmens priežiūros paslaugas. Jei asmuo nemoka pajamų mokesčio ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius. Savanoriškasis (papildomasis) sveikatos draudimas apima draudimo bendrovių teikiamą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat ligos gydymo išlaidų, gydymo įstaigos dienpinigių, ligos dienpinigių (pajamų netekimo), slaugos dienpinigių draudimą ir kita. Kiekvienoje draudimo sutartyje gali būti numatyti nevienodi sveikatos priežiūros paslaugų limitai ir sąlygos.
Valstybinio sveikatos draudimo pradžia laikoma 19 a. 9 dešimtmetyje Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos draudimo įsteigimo aktas. Vėliau toks sveikatos draudimas paplito visame pasaulyje.
LIETUVOJE sveikatos draudimo užuomazgų atsirado 19 a. pabaigoje Rusijos imperijos įstatymams pradėjus reglamentuoti fabrikų darbininkams teikiamą nemokamą medicinos pagalbą įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe. Didesnėse pramonės įmonėse pradėtos steigti ligonių kasos, kurios už atskaitymus iš atlyginimo darbininkams teikė pirmąją medicinos pagalbą, kartais ir nedarbingumo pašalpas. Pagal 1925 Ligonių kasų įstatymą privaloma tvarka buvo draudžiami valstybės, savivaldybių darbuotojai ir privačiai samdomi asmenys. SSRS okupacijos metais sveikatos draudimas, kaip ir visas socialinis draudimas, buvo vykdomas valstybės lėšomis.
Atkūrus nepriklausomybę draudimą ligos atveju reglamentavo 1991 Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Vykdant sveikatos draudimo reformą 1996 priimtas Sveikatos draudimo įstatymas (nauja redakcija 2003) nustato sveikatos draudimo rūšis, reglamentuoja privalomojo sveikatos draudimo sistemą (šio sveikatos draudimo įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką, šį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, jų teises ir pareigas), savanoriškojo (papildomojo) sveikatos draudimo pagrindus ir kita. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Vyriausybės (įkurta 1997, atsako už privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų priėmimą ir kita), Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įkurta 1992, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą, kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybę) ir teritorinės ligonių kasos (tiesiogiai vykdo sveikatos draudimą, moka draudimo išmokas). Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu teisėtai dirba Lietuvoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai. Apdraustaisiais laikomi asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir kurie moka šias įmokas, valstybės lėšomis draudžiami asmenys, gaunantieji bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys iki 18 metų amžiaus, valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys būtinąjį darbo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, neįgalūs asmenys, vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose neįgalų vaiką ar kitą asmenį, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai nacistinių prievartinių įkalinimo vietų kaliniai, asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo, Afganistano karo dalyviai ir kita. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jo pajamas sudaro apdraustųjų įmokos, valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos pajamos, papildomi valstybės biudžeto asignavimai, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos ir kita. Iš šio biudžeto kompensuojamos būtinosios pagalbos, gydymo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, ortopedijos techninėms priemonėms, kompensuojamiesiems vaistams skirtos išlaidos. Savanoriškasis sveikatos draudimas draudžia išlaidas, nepadengiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 2011 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos buvo apie 4,219 mln. litų (iš jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos – 2,447 mln. litų, valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai – 1,681 mln. litų), išlaidos sudarė 4,382 mln. litų (iš jų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos – 3,136 mln. litų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti – 0,653 mln. litų, sveikatos programoms finansuoti – 0,169 mln. litų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidos – 0,146 mln. litų).