sveikãtos psichològija, psichologijos mokslo šaka. Mokslo šakos pradžia laikomi 1978, kai Amerikos psichologijos asociacijoje buvo įsteigtas sveikatos psichologijos padalinys ir imti spręsti su žmonių sveikata ir jos išsaugojimu susiję psichologiniai klausimai. Įkūrėjas Jozephas Matarazzo (Jungtinės Amerikos Valstijos). Jis apibūdino sveikatos psichologiją kaip ypatingą mokomųjų, mokslinių ir profesinių indėlių psichologijos disciplinoje derinį, skirtą sveikatai išsaugoti, ligų prevencijai ir gydymui, etiologiniams bei diagnostiniams ryšiams tarp ligos ir sveikatos nustatyti, sveikatos priežiūros sistemai analizuoti ir tobulinti, bei sveikatos politikai formuoti.
Nors jau medicinoje gana seniai propaguojamas biopsichosocialinis modelis, pasak kurio tiek sveikata, tiek liga priklauso nuo biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos, tradiciškai medikai daugiau rūpinasi ligomis, sergančiu žmogumi. Norima išsiaiškinti, kas sukėlė vieną ar kitą ligą, negalavimą ir pašalinti tuos veiksnius. O sveikatos psichologijoje yra svarbu sveikata, jos išsaugojimas ir stiprinimas. Siekiama išsiaiškinti, kas gerina sveikatą, kuriamos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos programos bei priemonės.
Uždaviniai
1. Sveikatos vystymas ir išsaugojimas (įvairios sveikatos mokymo programos).
2. Ligų prevencija ir gydymas.
3. Ligų priežasčių aiškinimasis (etiologija) ir ankstyvas išaiškinimas (ankstyvoji diagnostika).
4. Sveikatos apsaugos sistemos, sveikatos politikos gerinimas (pvz., tiriama, ar pacientai patenkinti gaunamomis paslaugomis, kaip jie jaučiasi ir panašiai).
Spartų tiek medikų, tiek visuomenės domėjimąsi sveikatos psichologijos klausimais lėmė kelios priežastys. Viena jų – pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje bei beveik visame pasaulyje 21 a. 1 dešimtmetyje kilusi sveikatos priežiūros krizė. Jos pagrindine priežastimi įvardijama netinkamai pasirinkta sveikatos saugos strategija. Ši strategija orientuoja sveikatos priežiūrą į ligų gydymą, nepakankamai dėmesio skiriant jų prevencijai bei sveikatos stiprinimui. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų reikalauja lėtinės neinfekcinės (neišgydomos) ligos, nulemtos nesveikos gyvensenos. Taigi sprendimas pakankamai aiškus – sveika gyvensena. Ekspertai paskaičiavo, kad jei žmonės laikytųsi tinkamos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių susirgimų, 90 % II tipo cukrinio diabeto, 30 % onkologinių susirgimų. Tačiau pakeisti netinkamą gyvenseną, rūpintis savo sveikata visą laiką, o ne tik tada, kai jau sunegaluoji – nėra paprasta. Davus patarimą – sveikai maitinkis, venk streso, daugiau judėk ir panašiai, retai sulaukiama pokyčių. Žmogus turi ne tik suprasti, kas jam gresia nepakeitus elgesio, bet ir tikėti, kad pokyčiai duos teigiamų rezultatų; t. p. reikia rasti sau tinkamą elgesio keitimo būdą, gauti palaikymą keičiant elgesį. Bendradarbiaudami su medikais, sveikatos psichologai ieško ir siūlo įvairias sveikatai palankaus elgesio ugdymo, žalingų įpročių atsisakymo intervencijas, programas. Medicinoje vis daugiau įsigalint biopsichosocialiniam požiūriui, medikai t. p. ima vertinti psichologinių veiksnių svarbą tiek ligų atsiradimui apskritai, tiek ligos eigai bei sveikimo procesui. Tradiciškai dauguma psichologų dirbo psichiatrinėse klinikose, o dabar vis didesnė jų paklausa somatinėse klinikose, poliklinikose, reabilitacijos centruose ar visuomenės sveikatos biuruose. Sveikatos psichologai padeda žmogui geriau suprasti savo ligą, išmokti efektyvių ligos įveikos ar kontrolės būdų. Tai gali pagreitinti ligonių pasveikimą, pagerinti jo sveikatos būklę. Sveikatos psichologai konsultuoja ir ligonių artimuosius, kurių patiriama slaugymo ar priežiūros našta gali turėti neigiamų pasekmių jų psichologinei būsenai bei sveikatai.
Sveikatos psichologijos plėtrą lėmė ir vis didesnis visuomenės domėjimasis sveikata, jos išsaugojimu bei stiprinimu. Patys žmonės vis daugiau rūpinasi savo sveikata, rinkdamiesi aktyvų gyvenimo būdą, tinkamą maistą. Jie nori aktyviai prisidėti ir prie savo ligų gydymo. Taigi visõs visuomenės ir pacientų mokymas, kurio tikslas – kelti sveikatos raštingumą – dar viena sveikatos psichologų ir medikų bendradarbiavimo sritis.
Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį sveikatos psichologija taip išsiplėtojo, kad be jos jau sunkiai įmanoma įsivaizduoti bet kokių su žmonių sveikata ir gerove susijusių procesų, politinių sprendimų ar poveikio priemonių planavimą. Kita vertus, tokiame plačiame interesų lauke vis sunkiau bendrauti, sistemingai gilintis į konkrečias sveikatos problemas. Siekdami to išvengti, specialistai ir mokslininkai buriasi į siauresnės specializacijos padalinius.
Šakos
Klinikinė sveikatos psichologija išsivystė iš klinikinės psichologijos, elgesio medicinos ir psichiatrijos mokslų. Šioje srityje dirbantys psichologai daugiausia dėmesio skiria psichikos sveikatos problemų bei sutrikimų turintiems asmenims.
Visuomenės sveikatos psichologija gilinasi į psichologinių bei socialinių sveikatos veiksnių sąsajas populiacijojeRed. keli sak. Šios srities specialistai ieško atsakymų į tokius klausimus: kas lemia įvairių visuomenės grupių sveikatos skirtumus, kas lemia visuomenės sveikatos rodiklių kaitą, kokios priemonės ir politiniai sprendimai padėtų užkirsti kelią vienų ar kitų sveikatos rizikos veiksnių paplitimui visuomenėje.
Bendruomenės sveikatos psichologija daugiausia dėmesio skiria efektyvių sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos intervencijų paieškai bendruomenės lygmeniu.
Organizacinė sveikatos psichologija rūpinasi sveikatos stiprinimu darbo vietose. Tai įvairios streso įveikos, fizinio aktyvumo skatinimo, sveikos mitybos, žalingų įpročių atsisakymo ir panašios programos, kurios taikomos darbo vietose.
Kritinė sveikatos psichologija didelį dėmesį skiria sveikatos priežiūros sistemų analizei, domisi teisiniais sveikatos aspektais, gilinasi į socialinių, psichologinių, etninių sveikatos netolygumų priežastis.
Lietuvoje
Sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai. Jie sėkmingai dirba pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, specializuotose klinikose, reabilitacijos, sveikatos ugdymo, psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose, socialinės globos ir rūpybos institucijose, krizių centruose bei įvairiose įstaigose ir organizacijose, kurios diegia darbuotojų sveikatos stiprinimo programas.
3198