Svènas II Èstridsenas (Svend II Estridsen) apie 1020 1074 04 28, Danijos karalius (1047–74). Estridsenų dinastijos pradininkas. Sveno I Šakiabarzdžio vaikaitis, Eriko I Gerojo ir Knuto IV Šventojo tėvas. Knuto Didžiojo sesers Estridos sūnus, vaikystėje kaip įkaitas gyveno Anglijoje. 1026 nužudžius tėvą jarlą Ulfą, pabėgo į Švediją, iki 1040 tarnavo jos karaliui Anundui Jakobui. Nuo 1043 kovojo su Magnusu I Geruoju dėl Danijos sosto, gavo jarlo titulą, Magnusui I Gerajam 1047 mirus tapo karaliumi. 1047–62 sėkmingai gynėsi nuo Norvegijos karaliaus Haraldo III Rūsčiojo, siekiančio perimti ir Danijos sostą, antpuolių. 1069–70 surengė žygių į Angliją prieš Vilhelmą I Užkariautoją. Siekė sustiprinti centrinę valdžią, rėmėsi Bažnyčia, įsteigė naujų vyskupijų.
2271