Švenčiáusioji Mergẽlė Marijà, Diẽvo Gimdýtoja, Katalikų Bažnyčioje – iškilmė, viena privalomųjų katalikų švenčių (švenčiama sausio 1 d.). Dievo Gimdytojos titulais Marijai Bažnyčios suteiktas Efeso susirinkime (431). Susirinkimo nutarimuose teigiama, kad Emanuelis yra tikras Dievas ir kad palaimintoji Mergelė Marija yra tikrai Dievo Motina – Theotokos (gr. Theos – Dievas, tokos – suteikianti gyvybę), nes ji pagimdė Kristų, kuris yra Dievo Žodis, kūnišką. Marijos dieviškosios motinystės tema t. p. buvo nagrinėta Konstantinopolio I (381) ir Chalkedono (451) susirinkimuose. Kas pirmasis pavartojo terminą Theotokos, nežinoma. Biblinis pagrindas šiam titului – mano Viešpaties motina (Lk 1, 13). Apaštalo Pauliaus laiškuose apie Mergelę Mariją kalbama netiesiogiai – atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui (Gal 4, 4). Evangelijose, daugiausia Evangelijoje pagal Luką, t. p. kalbama apie Marijos motinystę. Apie Mariją, kaip Dievo Motiną, pradėta diskutuoti ankstyvuoju patristiniu laikotarpiu. Vienas ankstyviausių svarių liudijimų yra akatisto himnas – pirmasis viešas liturgijai pritaikytas tekstas. Jame giedama apie Dievo Motiną. Marijos apmąstymas supažindindavo su Dievo paslaptimis ir išaukštindavo pačią Mariją kaip Dievo Motiną – visų žmonių palaimos šaltinį. Atanazo himnas Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja (Sub tuum praesidium confugimus sancta Dei genetrix 2 a.) buvo vienas pirmųjų Dievo Gimdytojos garbinimo pavyzdžių. Augustinas rašė, kad Dievas sukūrė Mergelę, kurią pasirinko būti Kristaus Motina. Grigalius Nazianzietis, norėdamas Apolinarui Laodikiečiui įrodyti Kristaus tikrąją žmogystę, t. p. tvirtino Marijos tikrąją motinystę.
1102