Švenčiáusiosios Trejýbės ir šv. Sèrgijaus láura (rus. Троице-Сергиева лавра, rus. Свято-Троицкая Сергиева лавра), stačiatikių vienuolyno ansamblis Sergijev Posade. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1993).
Architektūra
Švenčiausiosios Trejybės ir šv. Sergijaus laura Sergijev Posade (15–18 a.)
Sudaro gynybinės sienos su bokštais ir vartais (1540–50, 17 a. perstatytos), soborai – Švenčiausiosios Trejybės (1422, saugomos šv. Sergijaus relikvijos, yra A. Rubliovo, Daniilo Juodojo ikonų), Švč. Mergelės Marijos Užmigimo, arba Uspenijės (1559–85), cerkvės – Šventosios Dvasios (1476), Šv. Nikono (1623), Šv. Zosimo ir šv. Savatijaus (1637), Refektorijaus (1692), Šv. Jono Krikštytojo Gimimo (1699), Šv. Michėjo (1734), Smolensko Dievo Motinos ikonos (1753), barokinė varpinė (1753–68, architektai I. Mičiurinas, D. Uchtomskis), vienuolyno pastatai. Už lauros sienų – paminklas Sergijui Radonežiečiui (2000, skulptorius V. Čucharkinas). Vienuolyne palaidotas caras Borisas Godunovas, patriarchas Aleksijus I, daug kitų valstybės veikėjų, didikų.
Istorija
1337 vienuolyną įkūrė Sergijus Radonežietis. 14–17 a. svarbus kultūrinis centras, nuo 14 a. pabaigos Maskvos kunigaikščių, vėliau Rusijos carų viena politininių atramų. 1608 10–1610 01 laurą buvo apgulusi Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė, vadovaujama A. Lisowskio ir J. P. Sapiegos. 17–18 a. ūkio centras (1763 turėjo apie 233 000 ha dirbamosios žemės). 1742 įkurta dvasinė seminarija. 1744 vienuolynas įgijo lauros statusą – tapo pavaldus Maskvos metropolitui (patriarchui). 1814 į laurą perkelta Maskvos dvasinė akademija (čia tebeveikia). 1920 laura uždaryta (įkurtas istorijos ir architektūros muziejus, veikė pedagoginis institutas), 1945 grąžinta Stačiatikių Bažnyčiai. 1963–70 restauruota. Iki 1983 buvo Maskvos patriarchų rezidencija.
2271