Švenčioni apskrits, administracinis teritorinis vienetas, 1843–1950 buvęs Lietuvos rytuose. Plotas: 1897 ir 1914 – 5237, 1943 – 3236, 1949 – 2859 km2. 1897 buvo 172 231, 1914 – 223 300 gyventojų. Centras – Švenčionys.
Apskritis įkurta 1843 pakeitus Užnerio apskrities pavadinimą. Iki 1915 priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. 1915–18 per apskritį ėjo fronto linija. Sovietų Rusijos valdžios (ji apskrityje gyvavo 1918–19) atkurta 1918 pabaigoje, jai priklausė panaikinta Pabradės apskritis ir Pabradė. 1919–39 priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui, 1922–25 – jo Vilniaus administracinei apygardai, 1925–39 – Vilniaus vaivadijai. 1925 apskričiai perduotas Breslaujos apskrities Dūkšto valsčius.
1939 10 Švenčionių apskrities vakarinė dalis (centras – Švenčionėliai) atiteko Lietuvai, rytinė dalis (centras – Švenčionys) – Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. Pastaroji rytinės dalies lietuviškus valsčius (su Švenčionimis) 1940 11 perdavė LSSR.
1941 01 15 Švenčionių apskritis atkurta kaip LSSR dalis, jai priskirtos Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos Švenčionių, Adutiškio, Vidžių, Svierių (Svyrių) rajonų kai kurios teritorijos. 1941 Vokietijos okupacinė valdžia prie Švenčionių apskrities prijungė Švenčionėlių apskritį ir Baltarusijos Vidžių valsčių. 1941–44 įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Vilniaus apygardą. 1943 apskrityje buvo 11 (Adutiškio, Daugėliškio, Ignalinos, Joniškio, Kaltanėnų, Mielagėnų, Pabradės, Saldutiškio, Švenčionėlių, Švenčionių, Tverečiaus), 1949 – 13 valsčių (dar Ceikinių ir Strūnaičio), 3 miestai (Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys) ir 7 miesteliai.
1950 06 20 Švenčionių apskritis pertvarkyta į Švenčionių rajoną, dalis teritorijos perduota Dūkšto rajonui (1 apylinkė), Ignalinos (44 apylinkės), Pabradės rajonui (20 apylinkių), Švenčionėlių rajonui (21 apylinkė).
-Užnerio apskritis