Švenčioni gètas, 1941–43 veikęs getas.
1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui 06 29 Vokietijos kariuomenė užėmė Švenčionis, kurie buvo vienas pagrindinių Lietuvos žydų bendruomenės centrų. Mieste iš pradžių buvo suimami daugiausia tie žydai, kurie dalyvavo komunistinėje veikloje. Pagal vietinių gyventojų pasakojimus, jau pirmomis karo savaitėmis Švenčionių krašto žydai buvo persekiojami ir žudomi, jų gyvenamuosiuose centruose – Švenčionyse, Švenčionėliuose, Kaltanėnuose, Pabradėje, Linkmenyse – vykdytos akcijos ne tik prieš komunistinėje veikloje dalyvavusius, bet ir turtingesnius, išsilavinusius žydų kilmės asmenis.
Švenčionių geto įsteigimas
Švenčionių getas pradėtas steigti 1941 07 Švenčionių‑Švenčionėlių apskrities vokiečių karo komendanto įsakymu. Apskrities miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse (Švenčionėliuose, Pabradėje, Kaltanėnuose) žydai telkėsi vienoje vietoje, apskrities centre Švenčionyse – žydų tankiausiai apgyvendintoje miesto šiaurės vakarinėje dalyje (čia buvo trys sinagogos, keletas žydų fabrikėlių).
1941 08 16 raštu Vilniaus, Švenčionių‑Švenčionėlių, Trakų ir Alytaus apskričių viršininkams nurodyta, kad Vokietijos užimtų kraštų piliečiai žydai privalo dėvėti specialų ženklą, laikytis žydų rajono (ghetto) nuostatų; nuostatai taikomi ir vadinamiesiems pusžydžiams, t. y. tokiems asmenims, kurių vienas iš tėvų yra žydas; mišrioje šeimoje žydų kilmės asmuo perkeliamas į žydų rajoną, ariškajai pusei žydų nuostatai netaikomi. Tai buvo nurodyta ir Lietuvos laikinosios vyriausybės (veikė 1941 06 23–08 05) įsake Apie žydų padėtį, kuriame visi žydai, gyvenantys Lietuvoje, buvo suskirstyti į 2 kategorijas: komunistinių organizacijų nariai bei kiti asmenys, kurie pasireiškė bolševikinėje veikloje, ir visi žydų tautybės asmenys, nepriklausantys pirmajai kategorijai, apgyvendinti specialiai tam skirtose vietose.
Švenčionių geto schema (kairėje pusėje) miesto plane (schema sudaryta pagal Blumos Kac ir Doros Šapiro prisiminimus)
Švenčionių geto schema (kairėje pusėje) miesto plane (schema sudaryta pagal Blumos Kac ir Doros Šapiro prisiminimus)
Getas 1941 gruodį–1943 vasarį
1941 12 17 Švenčionių apskrities viršininkas Vilniaus apygardos komisarą H. Wulffą informavo, kad Švenčionių getas aptvertas aukšta spygliuota tvora ir saugomas ginkluotos sargybos. Getas buvo suskirstytas į 4 kvartalus, paskirti jų vedėjai žydai. Jame sudaryta 5 asmenų Žydų taryba (Judenratas), jai pavesta rūpintis geto reikalais.
Švenčionių getas veikė gana ilgai, nes jame buvo sutelkti darbingo amžiaus, geri amatininkai žydai (naciams naudingi kaip darbo jėga). Buvo 2 geto vartai: pagrindiniai (šalia Švenčionėlių gatvės) ir vadinami juodieji (prie jų švenčioniškiai žydams atnešdavo duonos, bulvių). Pagal geto kalinės Doros Šapiro prisiminimus, gete buvo apgyvendinta po keletą šeimų nameliuose, kaliniai dirbo pačius sunkiausius darbus, ji pati su kitomis kalinėmis dirbo Cirkliškio dvare namų darbininkėmis. Anot Jono Černiausko, nacių Vokietijos okupacijos metais dirbusio Švenčionių kalėjimo prižiūrėtoju, geto kalinių padėtis buvo sunki: prieiti prie geto buvo uždrausta, juos saugojo žydų policija, kaliniai dažnai dirbdavo Cirkliškio daržuose, kentė badą ir šaltį, drabužius keisdavo į maisto produktus. Kai kuriems Švenčionių geto kaliniams (dažniausiai tiems, kurie dirbo Šventos, Stanislavavo dvaruose) pavykdavo pabėgti; dalis jų slėpėsi pas patikimus asmenis Švenčionyse ir kitur, pabėgusius žydus slėpė Švenčionių ir Pabradės kunigai; už žydų slėpimą grėsė sušaudymas. Pabėgimą iš geto organizuodavo Markovo brigada (ją sudarė keletas sovietinių partizanų būrių, dislokacijos vieta – Naručio miškai).
Švenčionių geto atminimo paminklas Menora juodųjų geto vartų vietoje (skulptorius J. Jakštas)
Pagal 1942 08 Švenčionių gyventojų surašymą, Švenčionių gete buvo 566 žydai (iš jų 353 – darbingi vyrai ir moterys), iš viso 1942 gete kalėjo iki 1500 žmonių.
Švenčionių geto likvidavimas
1943 02 nacių okupacinė administracija nusprendė getus Lietuvoje likviduoti (pirmiausia tai buvo padaryta prie Lietuvos generalinės srities prijungtose Svyrių ir Ašmenos apskrityse). 1943 03 likviduoti Švenčionių, Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getai; apie 3000 šių getų kalinių buvo perkelti į Vilniaus getą. Kiti žydai, skelbiant, kad yra perkeliami į Kauno getą, 04 05 traukiniu nugabenti į Panerius, kur buvo nužudyti (Aukštųjų Panerių žudynių vieta ir kapai).
L: S. Atamukas Lietuvos žydų kelias Vilnius 1998; A. Bubnys Mažieji Lietuvos žydų getai ir laikinos izoliavimo stovyklos / Lietuvos istorijos metraštis: 1999 metai Vilnius 2000; Švenčionių krašto žydų tragedija 1941–1944 m. / sud. G. Geniušienė Švenčionys 2002; I. Aradas Iš mirties slėnio į Siono kalną Vilnius 2020.
3234