Švenčioni gètas, 1941–43 veikęs getas.
Pirmieji išpuoliai prieš Švenčionių krašto žydus
1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, 06 29 Vokietijos kariuomenė užėmė Švenčionis, kurie buvo vienas pagrindinių Lietuvos žydų bendruomenės centrų. Mieste iš pradžių buvo suimami daugiausia tie žydai, kurie dalyvavo komunistinėje veikloje. Pagal vietinių gyventojų pasakojimus, jau pirmosiomis karo savaitėmis ir vėliau Švenčionių krašto žydai buvo persekiojami ir žudomi, jų gyvenamuosiuose centruose – Švenčionyse, Švenčionėliuose, Kaltanėnuose, Pabradėje, Linkmenyse – vykdytos akcijos ne tik prieš komunistinėje veikloje dalyvavusius, bet ir turtingesnius, išsilavinusius asmenis.
Švenčionių geto įsteigimas
Švenčionių getas Švenčionių‑Švenčionėlių apskrities vokiečių karo komendanto įsakymu pradėtas steigti 1941 07. Šios apskrities miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse (Švenčionėliuose, Pabradėje, Kaltanėnuose) žydai buvo sukoncentruoti vienoje vietoje, apskrities centre Švenčionyse – miesto šiaurės vakarinėje, žydų tankiausiai apgyvendintoje, dalyje su trimis sinagogomis, keletu žydų fabrikėlių.
1941 08 16 raštu Vilniaus, Švenčionių‑Švenčionėlių, Trakų ir Alytaus apskričių viršininkams nurodoma, kad tvarkant žydų reikalus apskrityje reikia laikytis šių nuostatų: Vokietijos ir Vokietijos užimtų kraštų piliečiai žydai tvarkomi kaip ir visi kiti žydai, t. y. jiems privalomi ženklo dėvėjimo ir žydų rajono (ghetto) nuostatai; jie taikomi ir pusžydžiams, t. y. tokiems žydams, kurių tėvų viena pusė tikri žydai; mišriose šeimose žydiškoji pusė tvarkoma kaip žydas ir perkeliama į žydų rajoną, ariškajai pusei, jei ji skiriasi nuo žydiškosios pusės, žydų nuostatai netaikomi, priešingu atveju šiai pusei žydų nuostatai taikomi.
Švenčionių geto schema (kairėje pusėje) dalyje miesto plano (schema sudaryta pagal Blumos Kac ir Doros Šapiro prisiminimus)
Švenčionių geto schema (kairėje pusėje) dalyje miesto plano (schema sudaryta pagal Blumos Kac ir Doros Šapiro prisiminimus)
Apie tai rašoma ir Lietuvos laikinosios vyriausybės (veikė 1941 06 23–08 05) įsake Apie žydų padėtį, kuriame nurodoma, kad visi žydai, gyvenantys Lietuvoje, skirstomi į 2 kategorijas: 1) komunistinių organizacijų nariai ir kiti asmenys, kurie pasireiškė bolševikinėje veikloje; 2) visi žydų tautybės asmenys, nepriklausantys pirmajai kategorijai, apgyvendinami specialiai tam skirtose vietose.
Getas 1941 gruodį–1943 vasarį
1941 12 17 Švenčionių apskrities viršininkas Vilniaus apygardos komisarą H. Wulffą informavo, kad Švenčionių getas aptvertas aukšta spygliuota tvora ir saugomas ginkluotos sargybos. Getas buvo suskirstytas į 4 kvartalus, paskirti jų vedėjai žydai. Jame sudaryta 5 asmenų Žydų taryba (Judenratas), jai pavesta rūpintis geto reikalais.
Švenčionių getas veikė netrumpai, nes jame buvo sutelkti darbingo amžiaus, geri amatininkai žydai (naciams naudingi kaip darbo jėga). Buvo 2 geto vartai: pagrindiniai (šalia Švenčionėlių gatvės) ir kiti (vadinami juodieji, prie jų švenčioniškiai žydams atnešdavo duonos, bulvių). Pagal geto kalinės Doros Šapiro prisiminimus, gete buvo apgyvendinta po keletą šeimų nameliuose, kaliniai dirbo pačius sunkiausius darbus, ji pati su kitomis kalinėmis dirbo Cirkliškio dvare namų darbininkėmis. Anot Jono Černiausko, nacių Vokietijos okupacijos metais dirbusio Švenčionių kalėjimo prižiūrėtoju, geto kalinių padėtis buvo sunki: prieiti prie geto buvo uždrausta, juos saugojo žydų policija, kaliniai dažnai dirbdavo Cirkliškio daržuose, vietiniai gyventojai duodavo žydams maisto, už tai prižiūrėtojai juos mušdavo, be to, įkalintieji kentė badą, šaltį, jie keisdavo drabužius į maisto produktus.
Švenčionių geto atminimo paminklas Menora (šalutinių, juodųjų, geto vartų vietoje, skulptorius J. Jakštas)
Kai kuriems Švenčionių geto kaliniams (dažniausiai tiems, kurie dirbo Šventos, Stanislavavo dvaruose) pavykdavo pabėgti; dalis jų slėpėsi pas patikimus asmenis Švenčionyse ir kitur (pvz., Švenčionėlių gyventojai Karavackai išgelbėjo žydų Zakų šeimą), t. p. pabėgusius žydus slėpė Švenčionių ir Pabradės kunigai; už žydų slėpimą grėsė sušaudymas. Pabėgimą iš geto organizuodavo Markovo brigada (ją sudarė keletas sovietinių partizanų būrių, dislokacijos vieta – Naručio miškai).
Pagal 1942 08 Švenčionių gyventojų surašymą Švenčionių gete buvo 566 žydai (iš jų 353 – darbingi vyrai ir moterys), iš viso 1942 gete kalėjo iki 1500 žmonių.
Švenčionių geto likvidavimas
1943 02 nacių okupacinė administracija nusprendė likviduoti Lietuvos getus (pirmiausia tai buvo padaryta prie Lietuvos generalinės srities prijungtose Svyrių ir Ašmenos apskrityse). 1943 03 likviduoti Švenčionių, Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getai; apie 3000 šių getų kalinių perkelti į Vilniaus getą, o kitiems pasakyta, kad bus vežami į Kauno getą. Iš tikrųjų kitą mėnesį, 04 05, buvusių Švenčionių, Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getų žydai traukiniu nugabenti į Panerius, kur buvo išžudyti (Aukštųjų Panerių žudynių vieta ir kapai).
L: S. Atamukas Lietuvos žydų kelias Vilnius 1998; A. Bubnys Mažieji Lietuvos žydų getai ir laikinos izoliavimo stovyklos / Lietuvos istorijos metraštis: 1999 metai Vilnius 2000; Švenčionių krašto žydų tragedija 1941–1944 m. / sud. G. Geniušienė Švenčionys 2002; I. Aradas Iš mirties slėnio į Siono kalną Vilnius 2020.
3234