Švenčiónys, miestas Lietuvos rytuose, netoli (apie 6 km) Baltarusijos sienos; rajono savivaldybės, Švenčionių miesto ir Švenčionių seniūnijų, katalikų, stačiatikių ir sentikių parapijų centras. 4065 gyventojai (2020).
Švenčionys
Visų Šventųjų bažnyčia (šventoriuje palaidotas kunigas Anupras Labutis), Švenčiausiosios Trejybės, Švč. Dievo Motinos Užmigimo (Uspenijės; sentikių) cerkvės. Plentai į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Lentupį (Baltarusija). Švenčionių vaistažolių fabrikas, spaustuvė (Firidas). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, vidurinė, pradinė, meno mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, papildomo ugdymo centras, senų ir neįgalių žmonių globos namai, kultūros centras, viešoji biblioteka. Verslo ir turizmo informacijos centras. Nalšios muziejus. Laisvės paminklas (pastatytas 2002, autorius R. Kazlauskas).
Švenčionių herbas
Architektūra
Visų Šventųjų bažnyčia Švenčionyse (1898, architektas A. Polozovas)
Istoristinėje, su neoromaninės architektūros elementais Visų Šventųjų bažnyčioje (1898, architektas A. Polozovas) – daug 19 a. Vilniaus mokyklos paveikslų, tarp jų – Apaštalas Andriejus, Apaštalas Baltramiejus, Marijos dangun ėmimas.
Neobizantiškojo stiliaus Švenčiausiosios Trejybės cerkvė (1898, architektas M. Prozorovas). Sentikių bendruomenės Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, cerkvėje – Evangelijų knyga (17 a. pirmas ketvirtis), B. Neverovičiaus portretas (18 a.), ikona Kristaus prisikėlimas su gyvenimo scenomis (1839). Yra 19 a. istoristinių, 20 a. racionalizmo, liaudies architektūros pastatų.
Švenčiausiosios Trejybės cerkvė Švenčionyse (1898, architektas M. Prozorovas)
Švenčiausiosios Trejybės cerkvės Švenčionyse interjeras
2271
Istorija
Manoma, 13–14 a. Švenčionys buvo valsčiaus centras. 14 a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Švenčionyse įkurdino totorių, 15 a. pradžioje Švenčionys buvo jo dvaras. 1414 pastatyta bažnyčia. 1486 minimas Švenčionių miestelis, 1494 – valsčius. Nuo 1565 Švenčionys buvo vienas Ašmenos apskrities žemės teismų centrų. 16 a. Švenčionyse buvo audimo, pakinktų siuvimo, odos dirbimo dirbtuvių. 1636 buvo 74, 1732 – 19, 1765 – 32, 1789 – 52 kiemai.
1724 gavo teisę rengti 3 prekymečius ir 1 savaitinį turgų. 1785, 1869, 1887 miestelis degė. 18 a. pabaigoje veikė pašto stotis, 19 a. pradžioje (iki 1841) – audimo fabrikas. Nuo 1795 Švenčionys buvo Užnerio (nuo 1843 Švenčionių) apskrities centras. 1800 gavo miesto teises. 1831 04 12–05 05 buvo užimtas sukilėlių. 1834 įsteigta apskrities bajorų mokykla (1837 – 123 mokiniai). 1837 buvo 223 gyvenamieji namai, 2 aikštės (1 grįsta), 7 negrįstos gatvės, 5 tiltai, bažnyčia, cerkvė, 2 sinagogos, 30 parduotuvių, 34 smuklės, vykdavo 2 prekymečiai (prekiauta daugiausia linais ir sėmenimis su Rygos pirkliais). 1848 buvo 266 pastatai, 5653 gyventojai (1732 žydai). 1860 įsteigta vaistinė, 1883 – vaistažolių fabrikas. 1863 Švenčionyse ir jų apylinkėse įvyko sukilėlių susirėmimų su Rusijos imperijos kariuomene. 1868 mieste dirbo 124 amatininkai.
Švenčionių centrinė dalis (po 1945, sugriautos sinagogos)
Prie Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio įsikūrus Švenčionėliams, 19 a. pabaigoje Švenčionys sumenko. 1904 buvo 633 namai (71 mūrinis), 20 gatvių, veikė 9 nedidelės įmonės. 1910–15 veikė pedagoginiai kursai, 1915–38 (su pertraukomis) – lietuviška pradžios mokykla, 1919–38 lietuvių gimnazija. 1913 įkurtas Ryto draugijos Švenčionių skyrius (1920 tapo Švenčionių Ryto draugija). 1920–39 Švenčionis buvo okupavusi Lenkija, jie tapo pasipriešinimo okupacijai ir lietuvybės centru Vilniaus krašte. 1924–37 veikė lenkiška mokytojų seminarija. Prieš II pasaulinį karą buvo 5 sinagogos, gyveno apie 3900 žydų; beveik visi 1941 nacių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti miške prie Švenčionėlių, 1941–43 mieste veikė getas. Per II pasaulinį karą sudegė miesto centras. 1944–52 apylinkėse veikė Tigro rinktinės partizanai. 1948–49 iš Švenčionių apskrities ištremta daugiau kaip 1300 žmonių. Nuo 1950 Švenčionys – rajono centras. 1992 patvirtintas miesto herbas.
Švenčionių miesto parko paminklinis akmuo, žymintis sinagogų vietą
1833 buvo 1128, 1880 – 6795, 1897 – 6025, 1931 – 5893, 1959 – 4006, 1970 – 4617, 1979 – 5284, 1989 – 6469, 2001 – 5684, 2011 – 4980 gyventojų.