šveñtė, liturgijoje – diena, pagal svarbą žemesnio laipsnio už iškilmę, bet aukštesnio už privalomus ir neprivalomus minėjimus. Šventė nuo iškilmės (ji pradedama švęsti išvakarėse) skiriasi tuo, kad trunka nuo ryto iki vakaro. Katalikų Bažnyčioje šventės dieną per šv. Mišias giedamas Garbės himnas, dažniausiai prieš Evangeliją skaitomi du skaitiniai. Šventės ir jai tolygių dienų laipsnį turi kai kurios Kristaus (pvz., Kristaus Krikšto – sausio 6) ir Švč. Mergelės Marijos (Marijos Gimimo – rugsėjo 8) dienos, skirtos paminėti jų gyvenimo įvykiams, Kalėdų laiko ir eiliniai sekmadieniai, svarbiausių visuotinės reikšmės Katalikų Bažnyčios visuotiniame kalendoriuje įrašytų šventųjų (pvz., apaštalų) arba jų gyvenimo įvykių (šv. Pauliaus Atsivertimo – sausio 25) pagerbimas, vietinės šventės (šv. Antano, Vilkaviškio vyskupijos globėjo, – birželio 13), advento šiokiadieniai (gruodžio 17–24 imtinai), Kalėdų aštuondienis, gavėnios šiokiadieniai, kitos su išganymo istorija susijusios temos (pvz., Kryžiaus Išaukštinimo – rugsėjo 14).
2245