šveñtės, tam tikros visuomeninės, profesinės arba kitokios grupės ar etninės, religinės bendrijos, kolektyvo nekasdieniški iškilmingi bendraujamojo pobūdžio renginiai.
Dažniausiai nustatyti papročių, tradicijų, kitų visuomenės normų, tarptautinių arba valstybės institucijų. Svarbiausia švenčių misija – telkti visuomenę, valstybės piliečius, miesto, gyvenvietės, gatvės (gatvės šventės), kurio nors krašto žmones (kviečiami ir kitur, net užsienyje gyvenantys kraštiečiai), vienos profesijos (profesinės šventės), atstovus, to paties kolektyvo darbuotojus, šeimos narius (lietuvių šeimos švenčių papročiai).
Pagal pažymimų įvykių dažnumą šventės būna reguliarios, dažniausiai metinės, ir ypatingos, retos – jubiliejai (pvz., 2009 Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, 1979 Vilniaus universiteto įkūrimo 400 m. jubiliejus, 2018 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis).
Lietuvoje seniausios yra astronominės (susijusios su saulėgrįža, arba solsticija, lygiadieniu, arba ekvinokcija) ir kalendorinio ciklo šventės (lietuvių kalendorinių švenčių papročiai). Jas veikė pagoniška, vėliau – krikščioniška pasaulėžiūra, kai kurios tapo religinio kulto dalimi. Astronominės šventės – Ilgės, Joninės, Jurginės, pabaigtuvės, sambaris ir kitos – buvo susijusios su ūkio darbais (sėja, šienapjūte, rugiapjūte, gyvulių išginimu).
Po Lietuvos krikšto (1387) šventes reglamentavo Katalikų Bažnyčia. Iki 1918 Rusijos imperijos valdomoje Lietuvoje buvo nustatyta 11 švenčių (be sekmadienių). Lietuvos Respublikoje šventes reglamentavo 1925 primtas (1930 pakeistas) Švenčių ir poilsio įstatymas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą buvo primestos visos SSRS švenčiamos, t. p. su Lietuvos sovietizacija, Lietuvos komunistų partijos istorija siejamos šventės, persekioti žmonės, švenčiantys Lietuvos Respublikos valstybines, religines šventes. Išliko tradicinės dainų šventės, derliaus šventės.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę valstybines šventes nustato Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos valstybinės šventės ir atmintinos dienos, švenčių dienos). Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (02 16), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (03 11) labiausiai nusipelniusiems žmonėms (kartais ir užsienio valstybių piliečiams) teikiami valstybės apdovanojimai. Švenčiama dauguma tarptautinių Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, UNESCO ir kitų tarptautinių organizacijų patvirtintų švenčių.
Apie religines šventes – šventė.
2271