Šventóji, upė Lietuvos rytuose ir vidurinėje dalyje; didžiausias Neries intakas (dešinysis). Ilgis 247,7 km, baseino plotas 6889 km2 (iš jų 6801 km2 Lietuvoje).
Išteka iš Dūkšto ežero. Teka per Luodžio, Luodykščio, Asavo, Asavėlio, Ūparto ežerus, Antalieptės tvenkinį, Sartų, Rašų, Limino, Paščio ežerus. Nuo ištakos teka į šiaurės vakarus Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių teritorija, nuo Sartų ežero pasuka į pietvakarius, upe eina Zarasų rajono ir Rokiškio rajono savivaldybių riba, toliau teka Utenos, Anykščių, Ukmergės, Jonavos rajonų savivaldybių teritorijomis. Įteka į Nerį 44,5 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės rytus nuo Jonavos. Didžiausi intakai: Alauša, Vyžuona, Aknysta, Anykšta, Virinta, Siesartis, Širvinta (kairieji), Nasvė, Jara, Pelyša, Mūšia, Armona (dešinieji). Prie Šventosios įsikūrę Užpaliai, Anykščiai, Kavarskas, Ukmergė.
Šventoji (Ukmergės rajono savivaldybės teritorija)
Slėnis išryškėja upei pratekėjus ežerus. Slėnio plotis vidurupyje 400–900 m, žemupyje apie 1 km. Vagos plotis iki Luodžio ežero mažiau kaip 5 m, tarp Luodžio ir Paščio ežerų – 10–30 m, nuo Paščio ežero iki Virintos žiočių – 20–50 m, toliau 40–70 metrų. Gylis nuo ištakos iki Paščio ežero – 0,4–1,7 m, toliau iki žiočių – 1,0–2,7 metro. Vidutinis nuolydis 0,49 m/km.
patvenkta Šventoji ties Užpalių vandens malūnu
Šventosios baseinas ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, asimetriškas. Baseino siauresniąją (dešiniąją) dalį apima Vidurio Lietuvos žemumos pakraštys, platesniąją (kairiąją) – Baltijos aukštumos. 13 % baseino ploto užima miškai, 9 % – pelkės, 3 % – ežerai. Upės maitinimas mišrus: požeminis vanduo sudaro trečdalį bendro nuotėkio, kitą dalį – lietaus ir sniego tirpsmo vandenys. Ežerai išlygina nuotėkį, todėl Šventoji net ir vasarą yra vandeninga. Didžiausias poplūdžio debitas (248 m3/s) užregistruotas 1980 Ukmergėje. Aukštupyje (ties Antaliepte) pavasarį nuteka 27 %, vasarą 29 %, rudenį ir žiemą 44 %, žemupyje (ties Baltromiške) – atitinkamai 35 %, 23 % ir 42 % viso metinio vandens kiekio. Debitas ties Antaliepte (205 km nuo žiočių): vidutinis 4,09, maksimalus 38,6 m3/s; ties Anykščiais (86 km): vidutinis 26,5, maksimalus 423 m3/s; ties Ukmerge (40 km): vidutinis 39,7, maksimalus 594 m3/s (1951); žiotyse vidutinis 55,1 m3/s.
Anykščiuose ir Ukmergėje prie Šventosios veikia vandens matavimo stotys. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė aukštupyje: vidutinė 0,9, didžiausia 1,0 m, žemupyje: vidutinė 3,2, didžiausia 5,3 metro.
Tvenkiniai: Antalieptės tvenkinys (211 km nuo žiočių, plotas 1572 ha), Anykščių (87 km, 23 ha), Kavarsko (69 km, 78 ha).
Šventosios aukštupys priklauso Gražutės regioniniam parkui ir Sartų regioniniam parkui. Upės ruožas nuo Jaros žiočių iki Pelyšos žiočių – Šventosios draustinis (kraštovaizdžio). Nuo Andrioniškio iki Kavarsko Šventoji teka Anykščių regioninio parko teritorija. Į pietvakarius nuo Ukmergės, tarp Galbos ir Armonos žiočių, Šventosios slėnio su atodangomis ruožas – Armonos draustinis.
Šventosios atodangas tarp Andrioniškio ir Kavarsko tyrė (1966) V. Baltakis. Gamtotyrinė medžiaga (gausiai iliustruota nuotraukomis, schemomis) apie Šventosios upės įdomybes pateikiama Aldonos Baubinienės ir Reginos Morkūnaitės knygoje Šventosios tėkmės paslaptys (2018).
Šventosios eroduojami šlaitai (Anykščių rajono savivaldybės teritorija)
Šventoji nuo Lajų tako
Šventosios aukštupys (ties Antaliepte)
Anykščių užtvanka
Kavarsko užtvanka
1039