Šventóji Dvasià, krikščionybėje – Švenčiausiosios Trejybės trečiasis dieviškasis asmuo, garbinamas ir šlovinamas kartu su Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi. Šventoji Dvasia yra vienos prigimties kaip Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus, jiems lygi asmeniniu orumu (Mt 28, 19; 1 Kor 12, 4–6; 2 Kor 13, 13), kartu su Tėvu ir Sūnumi sudaro vienintelę dieviškąją substanciją. Biblijoje kalbama apie Šventosios Dvasios veikimą ir (netiesiogiai) apie jos esmę; Šventoji Dvasia kalbėjo per pranašus, apreiškė Dievo išganantį veikimą ir valią. Jėzaus Kristaus veikla ir būtis paženklinti Šventosios Dvasios (Mk 1, 10), iš Šventosios Dvasios išliejimo gimsta Bažnyčia (Apd 2, 4. 17–21. 38). Žmogus patiria Šventąją Dvasią, kai ji liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai (Rom 8, 16); Šventoji Dvasia patiriama ir pažįstama kaip Dievo dovana; yra meilės santykis, meilės perdavėja pasauliui. Šventoji Dvasia žmogų padaro Dievo klausytoju, atveria apreiškimą ir padeda į jį atsiliepti tikėjimu. Tikėjimo išpažinime sakoma, kad Šventoji Dvasia yra Viešpats, gyvenimo teikėjas.
Šventoji Dvasia (vitražas, Šv. Petro bazilikos Vatikane apsidė)
Apie Šventąją Dvasią rašė Hilarijus Puatietis (De Trinitate) ir Bazilijus Didysis (De Spiritu Sancto). Vėliau daug reikšmės turėjo Augustino veikalas De Trinitate. Sutvirtinimo sakramentas buvo traktuojamas kaip Šventosios Dvasios sakramentas. Atanazas ir Kirilas Aleksandrietis išpažino Šventosios Dvasios dievystę, nes žmogų pašventindama Šventoji Dvasia padaro jį panašų į Dievą.
Šventosios Dvasios dievystę patvirtino Konstantinopolio I susirinkimas (381). Popiežiai Leonas XIII ir Pijus XI kalbėjo apie Šventosios Dvasios apsigyvenimą Bažnyčioje. Toledo III (589) ir Bragos IV (675) sinodai Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo teiginį, kad Šventoji Dvasia kyla iš Dievo Tėvo, papildė teiginiu, kad ji kyla ir iš Sūnaus (Filioque).
Pirmieji Rytų krikščionys tai priėmė, nes Šventoji Dvasia nėra pagimdyta kaip Sūnus, bet kyla iš Tėvo per Sūnų (per Filium). Pašventina visi trys dieviškieji asmenys, bet pašventinimas priskiriamas Šventajai Dvasiai. Pašventinime Šventoji Dvasia save dovanoja (Jn 20, 22; Rom 5, 5); graikų Bažnyčios tėvai kalbėjo apie Šventosios Dvasios apsigyvenimą. H. Mühlenas (1927–2006) pateikė sisteminį mokymą apie Šventąją Dvasią, ypač daug veikalų apie Šventąją Dvasią parašė Y. Congaras.
L: H. Mühlen Der Heilige Geist als Person Münster 1980; Y. Congar Je crois en l’Esprit Saint Paris 21995.
117