Šventoji koplyčia ir Teisingumo rūmai Paryžiuje
Šventóji koplyčià (pranc. Sainte-Chapelle), architektūros paminklas Cité saloje Paryžiuje (su Senos pakrantės kitais pastatais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991). Teisingumo (buvusiuose karaliaus) rūmuose esančią brandžiosios gotikos (spindulinis stilius) vienanavę koplyčią (1248, architektas P. de Montreuil’us) sudaro žemutinė, arba Švč. Mergelės Marijos (skirta dvariškiams), ir aukštutinė (čia melsdavosi karaliaus šeima) koplyčios. Žemutinės koplyčios žemus nerviūrinius skliautus remia polichrominės kolonos, sienos dekoruotos triforų arkada, apaštalų medalionais; yra Švč. Mergelės Marijos statula. Aukštutinės koplyčios interjeras gausiai puoštas vitražais (13 a., restauruoti 19 a.), sienų tapyba, auksavimu; yra 12 apaštalų statulos.
Istorija
Žemutinės, arba Švč. Mergelės Marijos, koplyčios interjeras (13 a.)
Pastatyta valdant karaliui Liudvikui IX ir skirta iš Lotynų imperijos imperatoriaus Balduino II Porfyrogenito įsigytoms Jėzaus Kristaus relikvijoms (Erškėčių Vainikui, kryžiaus fragmentams ir kita) saugoti. Per Prancūzijos revoliuciją Šventoji koplyčia apgriauta, 1837–68 rekonstruota (architektai E. E. Viollet‑le‑Ducas, J.‑B. Lassusas ir kiti).
2271