Šveñtojo Laurỹno lanka (pranc. Golfe du Saint-Laurent, angl. Gulf of Saint Lawrence), Atlanto vandenyno dalis prie Kanados pietrytinių krantų, tarp Labradoro pusiasalio ir Naujosios Škotijos pusiasalio. Plotas 249 000 km2 (kitais duomenimis, 236 000 km2); didžiausia estuarija pasaulyje. Vidutinis gylis apie 150 m, didžiausias – 538 metrai. Susidarė išplatėjus Šventojo Lauryno upės estuarijai. Šventojo Lauryno įlanka pusiau uždara. Nuo Atlanto vandenyno skiria Niufaundlandas ir Bretono Kyšulio sala, jungia sąsiauriai (Belle Isle’io, Caboto sąsiauris, Canso). Pietiniai krantai vingiuoti, yra įlankų. Didžiausios salos: Anticosti, Princo Edvardo sala. Į šiaurinę dalį įteka daug trumpų upių.
Šventojo Lauryno įlanka užšalusi gruodžio–gegužės mėnesiais; būna ledkalnių. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą –1°C, vasarą iki 20 °C. Druskingumas 26–32 ‰. Potvynių aukštis 1,2–9,7 m; jų bangos Šventojo Lauryno upėje juntamos iki 150–170 km nuo žiočių. Šventojo Lauryno įlanka yra Šventojo Lauryno vandens kelio dalis.
Didžiausi uostai: Kvebekas, Charlottetownas, Sept-Îles’is, Gaspé.
-Saint Lawrence