Šventojo Lauryno upė Kvebeke
Šveñtojo Laurỹno ùpė (pranc. Fleuve Saint-Laurent, angl. Saint Lawrence River) yra Kanados pietryčiuose (Ontarijo ir Kvebeko provincijose) ir Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose (Niujorko valstijoje). Ilgis apie 1200 km, baseino plotas apie 1,4 mln. km2. Išteka iš Ontarijo ežero šiaurės rytinės dalies, teka į šiaurės rytus. Aukštupiu eina Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų siena. Žemiau Kvebeko įteka į Šventojo Lauryno įlanką, formuoja estuariją (žiočių plotis 145 km). Slėnis susidaręs tektoninėje įduboje. Teka per Saint Pierre’o ir kitus ežerus. Aukštupyje (iki Montréalio) vaga slenkstėta, slenksčiams aplenkti įrengta kanalų. 6 šliuzai. Yra salų (Montréalio, Orleano ir kitos). Didžiausi intakai: Richelieu (dešinysis), Otava, Saguenay, Saint-Maurice’as (kairieji). Jūrų potvyniai juntami iki Trois-Rivières’o (iki 5,8 m). Vidutinis debitas aukštupyje apie 6700 m3/s, žemupyje 16 800 m3/s. Šventojo Lauryno upė – vandeningiausia ir turinti didžiausią ekonominę reikšmę Kanados upė. Vanduo naudojamas elektros energijai gaminti (Šventojo Lauryno, Moseso-Saunderso, Beauharnois jėgainės). Šventojo Lauryno upė intensyviai laivuojama (balandžio–lapkričio mėnesiais), plaukia jūriniai laivai. Šventojo Lauryno upė yra Šventojo Lauryno vandens kelio dalis, jungia Didžiuosius ežerus su Atlanto vandenynu. Pakrančių didžiausi miestai: Kingstonas, Cornwallis, Montréalis, Trois-Rivières’as, Kvebekas (visi Kanadoje). Šventojo Lauryno upę 1535 atrado prancūzų keliautojas J. Cartier.
2271