Šventojo Lauryno vandens kelias

Šveñtojo Laurỹno vandeñs kẽlias (anglų kalba Saint Lawrence Seaway, prancūzų kalba Voie maritime du Saint-Laurent), laivybos kelias Šiaurės Amerikos rytuose, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jungia Didžiuosius ežerus (Šventojo Lauryno upe) su Atlanto vandenynu. Ilgis nuo Caboto sąsiaurio (Šventojo Lauryno įlankos pietrytinio pakraščio) iki Dulutho uosto (Aukštutinio ežero vakarinės dalies) apie 3500 kilometrų. Aukščių skirtumas 183 metrai. Yra kanalų, aplenkiančių slenksčius (Sault Sainte Marie, Wellando). 16 šliuzų (6 iš jų Šventojo Lauryno upėje). Laivuojamas apie 8,5 mėnesius per metus (balandį–gruodį). Plaukia jūriniai laivai iki 225 metrų ilgio, 23 metrų pločio, 8 metrų grimzdos (atskirose Šventojo Lauryno vandens kelio dalyse – didesni). Šventojo Lauryno vandens kelias svarbus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados ekonominei plėtrai. Per metus pervežama apie 40 mln. tonų krovinių. Gabenama geležies rūda, grūdai, akmens anglys. Svarbiausi uostai: Thunder Bay, Torontas, Montréalis, Kvebekas (Kanada), Duluthas, Milwaukee, Čikaga, Detroitas, Toledo, Clevelandas, Buffalo (Jungtinės Amerikos Valstijos). Šventojo Lauryno vandens kelias atidarytas 1959.