šventõrius, aptverta bažnyčios ar koplyčios teritorija. Skirta tik kulto reikmėms. Šventorius dažniausiai aptvertas mūrine, akmenine ar metaline tvora su pagrindiniais ir šoniniais vartais, apsodintas medžiais. Kampuose gali būti koplytėlės ar bokšteliai. Šventoriuje dažniausiai laidojami dvasininkai, kai kur nuo nuo seno yra parapijos kapinės, statomi kryžiai ir koplytstulpiai svarbiausiems įvykiams atminti. Per atlaidus ir kitas iškilmes aplink bažnyčią vyksta procesijos. Per dideles šventes dėl tikinčiųjų gausos negalint patekti į bažnyčią pamaldose dalyvaujama ir šventoriuje. Nuo vėlyvųjų vidurinių amžių iki 20 a. vidurio Vokietijoje ir kitose šalyse sekmadieniais po šv. Mišių šventoriuje būdavo sakomi ilgi pamokslai, šalia bažnyčios arba ant jos sienos įrengiamos sakyklos.
2245