Šventosios Dvasios cerkvė ir vienuolynas

Šventosios Dvasios cerkvės interjeras

Šventõsios Dvãsios cekvė ir vienuolýnas, Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasinis centras, arkivyskupo metropolito rezidencija; sakralinių pastatų ansamblis. Yra Vilniuje. Vienintelis stačiatikių vyrų (2011 buvo 9 vienuoliai) ir moterų (2011 buvo 11 vienuolių) vienuolynas Lietuvoje. Priima maldininkus iš Rusijos, Baltarusijos ir kitur. Veikia biblioteka. Trinavė bazilikinė, lotyniškojo kryžiaus plano cerkvė – vienintelis Lietuvoje stačiatikių sakralinis ankstyvojo baroko pastatas su baroko ir rokoko interjeru. Turi cerkvėms būdingas 3 apsides, Lietuvos barokinėms bažnyčioms būdingą dvibokštį fasadą, interjere – 3 dalių ikonostasas (architektas J. K. Glaubicas). Varpinė (1638, restauruota 1873) 3 tarpsnių, ankstyvojo baroko formų. Vienuolyno 3 pastatai 2 aukštų, paprastų formų.

1597 pastatyta medinė Šventosios Dvasios cerkvė. Po Brastos bažnytinės unijos 1609 uždaryto Vilniaus Švenčiausiosios Trejybės stačiatikių vienuolyno vienuoliai ir stačiatikių Švenčiausiosios Trejybės brolija prie cerkvės įkūrė vienuolyną (pastatai pradėti statyti 16 a. pabaigoje, 1845 perstatyti pagal architekto T. Tišeckio projektą). 1614 regulą parengė pirmasis vienuolyno archimandritas L. Karpovičius (1580–1620). Vėliau vienuolynui vadovavo M. Smotrickis, P. Mohyla (1596–1647). Vienuolyno teritorijoje 17–18 a. veikė ir nuo 1960 veikia moterų stačiatikių vienuolynas (1796 buvo 2, 1960 – 28 vienuolės). Prie vienuolyno veikė kolegija, prieglauda. Jam buvo pavaldūs kai kurie kiti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių vienuolynai. Vienuolynas naudojosi stauropigijos teise (iki 1686 buvo tiesiogiai pavaldus Konstantinopolio, vėliau – Maskvos patriarchui) ir Rusijos carų globa, todėl net visiškai sumažėjus vienuolių (1796 buvo 4) veikė, išsaugojo nekilnojamąjį turtą, būdavo atkuriamas po karų ir gaisrų. Mūrinė cerkvė pastatyta 1638, 1749 ji sudegė, 1753 atstatyta pagal architekto J. K. Glaubico projektą. Joje nuo 1826 (su pertrauka 1914–46) yra stačiatikių šventoji vieta – saugomos šventųjų Antonijaus, Joano ir Jevstafijaus relikvijos. Joms pagerbti 1851 cerkvės rūsyje įrengta Šventųjų Vilniaus Kankinių koplyčia; čia relikvijos saugotos iki 1997.

L: F. Smirnov Vilenskij Svjato‑Duchov monastyr’ Vil’na 1888.

1235