Sventovitas

Sventovtas, senovės vakarų slavų karo dievas. Ankstyviausi Sventovito aprašymai pateikiami 12–13 a. šaltiniuose (Helmoldo Slavų kronikoje / Chronica Slavorum, baigta apie 1172, Sakso Gramatiko Danų darbuose / Gesta Danorum, parašyti apie 1185–1220, išleisti 1514). Sventovitas vadinamas ir dievų dievu, todėl kai kurie tyrinėtojai mano, kad galėjo būti garbinamas ir kaip vyriausiasis dievas. Pasakojama, į mūšį jojąs ant balto žirgo (kaip šventą gyvūną šį laikydavo prie šventyklos, iš jo elgesio burdavo). Sventovito atributai – kardas, vėliava, kovos vėliavėlės su ieties ir erelio atvaizdais, simbolinė spalva – raudona. Sventovito statula stovėjo Arkonos šventykloje. Jo garbei buvo rengiamos šventės, aukojamos aukos (viename šaltinių teigiama, kad ir žmonės). Helmoldas savo veikale pateikia ir Sventovito kulto atsiradimo hipotezę (esą krikščionių šv. Vitas, mirė 303, imtas garbinti kaip Sventovitas, pastačius jam stabą). Kai kurie tyrinėtojai Sventovitą laiko Perūno epitetu, kiti teigia, kad vardas Sventovitas galėjo būti tik eufemizmas, nes į juo vadinamą dievą nebuvo galima kreiptis vardu.