Švent miška yra Plungės rj. ir Šilalės rj. savivaldybių teritorijose, 12 km į pietryčius nuo Rietavo. Plotas 3705 ha, mišku apaugę 3190 hektarų. 60 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio apdalinio Girėnų ir Tverų girininkijoms (iki 2018 priklausė Rietavo miškų urėdijai), kiti miškai – privatūs. Susideda iš 11 miškų; didesnieji: Šventų, Girėnų, Stumbrių, Labardžių. Per masyvo vakarinę dalį teka Aitra (Jūros kairysis intakas) su kairiaisiais intakais Liže, Ymėže ir Mamiu, pietinę dalį kerta Vilniaus–Klaipėdos autostrada. Reljefas lygus, rytinėje dalyje banguotas. Dalis miškų nusausinta. Miško augavietės laikinai įmirkstančios derlingos ir labai derlingos. 91 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 9 % apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 13 %. Eglynų yra 60 %, beržynų 25 %, juodalksnynų 7 %, baltalksnynų 4 %, pušynų ir drebulynų po 2 %. Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 33 %, bręstantys 13 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 47 m., bonitetas II,1, skalsumas 0,72, tūris 185 m3/ha, metinis prieaugis 7 m3/ha. Prie Aitros upės – Aitros hidrografinis draustinis. Miškuose yra 6 miško buveinės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių 5 lizdavietės, 3 perimvietės, 1 augalų radimvietė.
Per Lietuvos partizaninį karą Šventų miškuose veikė Kęstučio ir Žemaičių apygardų Lietuvos partizanai. Organizuotas laisvės kovotojų pasipriešinimas Šventų miškuose išsilaikė iki 1952.
2355
228