šveplavimas

šveplãvimas, vienas kalbos sutrikimų – garsai tariami netaisyklingai, pakeičiami kitais arba praleidžiami. Švepluoja maždaug pusė visų 2–4 metų ir apie trečdalis visų 5–6 metų vaikų. Iki 3 metų vaiko šveplavimas – natūralus jo kalbos vystymosi reiškinys, nes tokio amžiaus vaiko kalbos padargai dar būna nesusiformavę. Vyresniame amžiuje šveplavimas būna dėl fonetinės klausos neišsivystymo, netaisyklingos aplinkinių kalbos poveikio (funkcinis šveplavimas), atsiranda dėl kalbos padargų pažeidimų (įgytas mechaninis šveplavimas) arba ydų (pvz., nesuaugusio kietojo arba minkštojo gomurio; įgimtas mechaninis šveplavimas). Dažniausios šveplavimo formos: sigmatizmas ir parasigmatizmas (netaisyklingas kai kurių pučiamųjų priebalsių ir afrikatų tarimas), rotacizmas ir pararotacizmas (netaisyklingas r tarimas), lambdacizmas ir paralambdacizmas (netaisyklingas l tarimas), kapacizmas (netaisyklingas k tarimas), skardžiųjų priebalsių duslinimas. Šveplavimą specialiaisi metodais ir prietaisais taiso logopedas. Jei šveplavimas mechaninis, operuojama, šalinami kalbos padargų defektai.