Sverdlovsko sritis

Sverdlòvsko srits (Sverdlovskaja oblast) yra Rusijos Federacijos vidurinėje dalyje, Uralo kalnuose. Plotas 194 074 km². 4,3 mln. gyventojų (2012); gyvena daugiausia rusai (90,6% srities gyventojų) totoriai (3,5%), ukrainiečiai, baškirai, mariai, vokiečiai, yra azerbaidžaniečių, udmurtų ir kitų. Centras – Jekaterinburgas (1,3 mln. gyventojų, 2012). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2012): Nižnij Tagilas (363,7), Kamensk‑Uralskij (176,7), Pervouralskas (133,1), Novouralskas (92,8), Serovas (95,5), Asbestas (68,1). Miesto gyventojų ~83% (2006). Gyventojų tankis 22,15 žm./km². Sverdlovsko sritis suskirstyta į 30 rajonų. Įkurta 1934.

Sverdlovsko srities vakaruose ir pietvakariuose yra Šiaurės ir Vidurio Uralo kalnagūbriai (aukščiausia viršūnė – Konžakovskij Kamenio kalnas, 1569 m), rytuose pelkėta Vakarų Sibiro lygumos dalis. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –16 ºC pietvakariuose iki –20 ºC šiaurės rytuose, liepos 16–19 ºC. Per metus iškrinta nuo 350 mm pietryčiuose iki 500 mm šiaurėje, kalnuose – 600 mm kritulių. Didžiausios upės: Tavda, Tura, Čiusovaja, Ufa. Daug ežerų; didžiausi – Pelymskij Tumanas (plotas 32 km²), Isetė, Tavatujus. Belojarsko, Reftino tvenkiniai. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai. Miškingumas apie 60%. Vyrauja spygliuočių ir mišrūs miškai, pietryčiuose yra miškastepių.

Kasama geležies, vario, nikelio, chromo, aliuminio, aukso, platinos, titano rūdos, akmens anglys, talkas, boksitai, juvelyriniai akmenys, gaunama nafta ir gamtinės dujos. Daug elektrinių; didžiausios – Reftino šiluminė elektrinė (galia 3800 MW, kūrenama akmens anglimis), Verchnij Tagilo šiluminė elektrinė (1497 MW, kūrenama gamtinėmis dujomis ir akmens anglimis), Vidurio Uralo šiluminė elektrinė (1327 MW, kūrenama gamtinėmis dujomis, mazutu) ir Belojarsko atominė elektrinė (galia 600 MW, veikia 1 blokas). Juodoji (geležies rūdos sodrinimas, plieno lydymas – Serove, Nižnij Tagile, Verchniaja Saldoje, Alapajevske) ir spalvotoji (vario – Revdoje, Jekaterinburge, aliuminio – Kamensk‑Uralskyje, Krasnoturjinske) metalurgija, urano sodrinimas, mašinų (įrenginių naftos ir dujų, energetikos, chemijos, kasybos pramonei; bendrovė Uralmašzavod, Jekaterinburge), šarvuočių ir šaudmenų, dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų (Pervouralske, Kamensk‑Uralskyje, Polevskojuje) gamyba, chemijos, statybinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, tekstilės, siuvimo, kailių, maisto pramonė. Ariamoji žemė apima 8% srities paviršiaus, didžiąją dalį užima pasėliai. Auginama kviečiai, miežiai, avižos, daržovės, veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Laivuojama Tavda, Tura. Per sritį eina Transsibiro magistralė, Kamensk‑Uralskio–Serovo geležinkelis ir plentas, Jekaterinburgo–Surguto, Jekaterinburgo–Krasnoturjinsko plentai. Nojabrsko–Serovo–Jekaterinburgo, Gazli (Uzbekija)–Jekaterinburgo, Nojabrsko–Pomarų–Užhorodo (Ukraina) dujotiekiai, Surguto–Permės–Žemutinio Naugardo naftotiekis. Kolcovo tarptautinis oro uostas (Jekaterinburge).