švetámbarai (skr. baltadrabužiai), viena pagrindinių džainizmo mokyklų. Galutinai susiformavo 5 a. pabaigoje. Vienuoliai dėvi baltus apdarus (nuogumo būtinybės nepripažinimas leidžia jiems teigti, kad išsivadavimas pasiekiamas ir moterims), renka išmaldą dubenėliuose, laikosi nuomonės, kad visiško visažinumo pasiekusios būtybės (kevalinai) gali apsieiti be maisto. Skiriama švetambarų 3 kryptys: mūrtipūdžakai (tyrthankarų atvaizdų gerbėjai, jų yra daugiausia), sthanakavasinai (įsikūrė 1653, laikosi nuostatos, kad siela neturi pavidalo, todėl atmeta bet kokį atvaizdų gerbimą, protinio gerbimo apeigas atlieka tuščiose maldyklose), terapanthai (1817 atskilo nuo sthanakavasinų, bendruomenei vadovauja vienas ačarja). Šventambarų sthanakvasinų ir terapanthų vienuoliai visada būna prisidengę burną už ausų užrišama balta audeklo skiaute, kad nepadarytų žalos aplink juos ore esančioms būtybėms ir apsaugotų šventraščius nuo seilių. Mūrtipūdžakai audeklo skiautes dėvi tik sakydami pamokslus. Žymiausias švetambarų mąstytojas – gramatikas, filosofas, istorikas Hemačandra (1089–1172), traktato apie džainų elgesį Jogašastra autorius.
171