Svidrų kultūra

Svdrų kultūrà (Świdrų kultūra), paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra). Buvo paplitusi dvyliktame–dešimtame tūkstantmetyje prieš Kristų nuo Nemuno ir Pripetės baseinų iki Oderio. Gyvenviečių randama t. p. Kryme, Čekijoje, kultūros įtaka siekė Šiaurės rytų Europą. Pavadinta 20 a. pradžioje pagal archeologines gyvenvietes prie Świderio upės (Lenkija). Pirmieji šią kultūrą išskyrė lenkų archeologai (S. Krukowskis, L. Sawickis ir kiti). Svidrų kultūra skirstoma į 2 laikotarpius. Ankstyvajam laikotarpiui (dvylikto tūkstantmečio prieš Kristų pradžia) būdingi dvigaliai prizminiai skaldytiniai, nuo kurių buvo nuskeliamos plačios netaisyklingos nuoskalos, strėlių antgaliai su stambiu statmenu arba nuožulniu retušu išskirta įkote, iš skelčių ir nuoskalų pagaminti galiniai gremžtukai, iš stambesnių skelčių ir nuoskalų – platūs rėžtukai nusklembtomis šoninėmis briaunomis.

ankstyvosios Svidrų kultūros dirbiniai: a–d – antgaliai, e–g – rėžtukai, h–k – gremžtukai, l – skaldytinis

Vėlyvajam laikotarpiui (dvylikto tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga) būdingi dvigaliai prizminiai skaldytiniai, nuo kurių buvo nuskeliamos ilgos ir siauros skeltės, strėlių antgaliai su nuožulniu plokščiu retušu išskirta įkote, retušuoti ir kampiniai rėžtukai, dvigaliai dirbiniai. Kai kurie mokslininkai išskiria mezolito pradžios (vienuoliktas–dešimtas tūkstantmetis prieš Kristų) vadinamąjį posvidrinį kultūrinį kompleksą. Jam būdingi dvigaliai skaldytiniai, iš skelčių pagaminti gremžtukai, kombinuoti dirbiniai (grąžteliai, ylos ir kita).

Svidrų kultūra Lietuvoje

Lietuvos dabartinės teritorijos pirmuosius Svidrų kultūros radinius aprašė Z. Glogeris ir V. Šukevičius. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio ši kultūra tiriama ir Lietuvoje (R. Rimantienė, E. Šatavičius, A. Girininkas). Lietuvoje Svidrų kultūros gyvenviečių radinių rasta 152 vietose (Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės, Bratoniškių stovyklavietė ir gyvenvietė, Margių gyvenvietės ir kitos).

3044