šviesolaidinis kabelis
šviesólaidis, òptinis bangólaidis, optinė skaidula, labai plona ir lanksti stiklinė gija, kuri beveik be nuostolių perduoda šviesą iš vieno taško į kitą. Šviesolaidžio veikimo principas remiasi visiškojo vidaus atspindžio reiškiniu. Krisdama iš optiškai tankesnės (turinčios didesnį lūžio rodiklį) į optiškai retesnę medžiagą didesniu nei kritinis kampu šviesa be nuostolių atsispindi nuo šių medžiagų skiriamosios ribos. Pagal konstrukciją skiriami laiptinio lūžio rodiklio, gradientinio lūžio rodiklio, vienmodžiai ir kiti šviesolaidžiai. Laiptinio lūžio rodiklio šviesolaidžiai gaminami cilindrinės formos, skaidrios šerdies, kuri padengiama mažesnio lūžio rodiklio apvalkalu. Po to šis darinys padengiamas apsauginiu sluoksniu, kuris saugo šviesolaidį nuo išorinių veiksnių.
Kadangi šerdies lūžio rodiklis visada yra didesnis nei apvalkalo, tai į šerdį patekusi šviesa dėl visiškojo vidaus atspindžio negali ištrūkti ir sklinda šerdimi įvairiomis trajektorijomis, todėl šviesos impulsas greitai plinta ir apriboja duomenų perdavimo spartą. Šis trūkumas iš dalies išsprendžiamas gradientinio lūžio rodiklio šviesolaidžiuose, kuriuose lūžio rodiklis tolygiai mažėja didėjant atstumui nuo šerdies centro arba visiškai pašalinamas vienmodžiuose šviesolaidžiuose, kuriuose šerdis susiaurinama iki apie 10 μm, taip apribojamas šviesos sklidimas (paliekama tik viena sklidimo trajektorija). Vienmodžiai šviesolaidžiai geba perduoti didžiausią duomenų srautą. Šviesolaidžiai pasižymi mažu šviesos silpimo koeficientu (0,2 dB/km), didele informacijos perdavimo sparta (apie 10 Tb/s), atsparumu elektros trikdžiams; tai leidžia juos efektyviai pritaikyti optiniame ryšyje. Legiruojant šviesolaidžio šerdį retųjų žemių metalais, pvz., erbio (III) jonais, sukuriami optiniai stiprintuvai, kurie sustiprina jais sklindančią šviesą. 2020 šviesolaidis yra pagrindinis interneto ryšio palaikymo būdas. Šviesolaidžiai dar plačiai naudojami gaminant jutiklius, lazerius, medicinoje, aviacijoje ir kitur.
2772