šviesõs dispesija, šviesõs skaidà, šviesos bangų skaida į spektrą, kai šviesa lūžta, difraguoja arba interferuoja. Siauresne prasme šviesos dispersija yra medžiagos lūžio rodiklio priklausomybė nuo šviesos dažnio (bangos ilgio). Šviesos dispersija būdinga visoms medžiagoms. Kai tam tikrų spektro ruožų bangoms optiškai skaidrios medžiagos lūžio rodiklis didėjant šviesos dažniui didėja – vyksta normalioji šviesos dispersija. Šviesos dispersija sustiprėja šalia spektro ruožų, kurių šviesą medžiaga labai sugeria. Sugerties juostose medžiagos lūžio rodiklis didėjant šviesos dažniui sparčiai mažėja – vyksta anomalioji šviesos dispersija.
Šviesos dispersiją 1672 atrado I. Newtonas prizme (dispersijos prizmė) tirdamas Saulės šviesą.
1333