šviesõs gretis, elektromagnetinių bangų sklidimo laisvojoje erdvėje (vakuume) greitis; viena pagrindinių fizikinių konstantų: c = 299 792 458 ± 0,8 m/s. Reliatyvumo teorija teigia, kad šviesos greitis vakuume yra ribinis bet kokio fizikinio poveikio sklidimo greitis; terpėje – priklauso nuo bangos dažnio. Skiriamas šviesos fazinis greitis ir grupinis greitis. Šviesos greitis yra invariantiškas visų atskaitos sistemų atžvilgiu. 1672 O. Ch. Römeris apskaičiavo šviesos greičio vertę, artimą šiuolaikinei, stebėdamas Jupiterio palydovų užtemimus. 1849 A. H. L. Fizeau pirmasis išmatavo šviesos greitį Žemėje pagal laiko trukmę, per kurią šviesa nusklinda tam tikrą atstumą. 1862 J. B. L. Foucault išmatavo šviesos greitį ore ir vandenyje besisukančio veidrodžio metodu. 1972 atlikti matavimai, kuriais nustatytas helio ir neono lazerio spinduliuotės bangos ilgis λ ir dažnis ν ir apskaičiuotas šviesos greitis: c = λν. Tikslios šviesos greičio vertės reikia matuojant atstumą nuo Žemės ir kitų planetų, naudojant radiolokacijos, optinės lokacijos metodus, t. p. valdant palydovus ir kosminius laivus.
1333