šviesõs interfereñcija, dviejų arba kelių koherentinių šviesos bangų sudėtis (bangų interferencija). Dėl šviesos interferencijos atstojamosios bangos amplitudė (kartu ir intensyvumas) vienuose erdvės taškuose padidėja, kituose – sumažėja – susidaro šviesios ir tamsios interferencijos juostos; šviesos energija pasiskirsto netolygiai. Jeigu koherentinės bangos (koherentiškumas) iš dviejų taškinių šaltinių pasiekia tą patį tašką sklisdamos skirtingose terpėse, kurių lūžio rodikliai n1 ir n2, tai jų fazių skirtumas φ = 2π(d1n1 – d2n2) / λ0; čia λ0 – bangos ilgis vakuume, d1 ir d2 – bangų nueiti atstumai. Jeigu skirtumas (d1n1 – d2n2) tarp interferuojančių bangų yra ne mažesnis už koherentiškumo ilgį cτ (čia τ – sužadintosios atomo būsenos gyvavimo trukmė, c – šviesos greitis), tai susikertančių šviesos pluoštelių virpesiai nėra koherentūs ir interferencinio vaizdo nėra. Šviesos interferencija yra stacionari ir matoma tada, kai bangos koherentinės, bangų poliarizacija tokia, kad virpesių kryptys tarpusavyje sutampa ir bangų eigos skirtumas ne didesnis už koherentiškumo ilgį. Didžiausiu koherentiškumu pasižymi lazerių spinduliuotė. Šviesos interferencija matoma ir apšviečiant plonas skaidrias plėveles, kuriose koherentūs pluošteliai susidaro dėl šviesos atspindžio nuo plėvelės (pvz., muilo burbulų, vandens paviršiuje esančios naftos produktų dėmės ir kita) paviršių. Šviesos interferencija padeda nustatyti šviesos bangos ilgį, spektro linijos plotį, formą, išmatuoti lūžio rodiklį, tikrinti dirbinių kokybę. Šviesos interferencija grindžiamas interferencinių šviesos filtrų veikimas.
1333