šviesõs šaltniai, òptinės spinduliuõtės šaltniai, įrenginiai, t. p. gamtiniai ir kosminiai objektai, kuriuose įvairių rūšių energija pakeičiama optinės spinduliuotės energija 10 nm–1 mm bangos ilgių ruože. Būna gamtiniai ir dirbtiniai. Prie gamtinių šviesos šaltinių priskiriami Saulė, kitos žvaigždės, išlydžiai atmosferoje. Dirbtiniai šviesos šaltiniai, nelygu spinduliavimo proceso būdas (priverstinis ar savaiminis), skirstomi į koherentinius ir nekoherentinius (koherentiškumas). Koherentinių šviesos šaltinių (pvz., lazerių) generuojamos spinduliuotės spektrinis intensyvumas, kryptingumas ir monochromatiškumas yra labai didelis. Daugelio šviesos šaltinių spinduliuotė nekoherentinė; ji yra elektromagnetinių bangų, savaime skleidžiamų nepriklausomų elementariųjų spinduolių visumos, superpozicija. Dirbtiniai šviesos šaltiniai pagal spinduliavimo būdą skirstomi į šiluminius, liuminescencinius, plazminius. Šiluminiams priklauso kaitinamoji lempa, degančių dujų, skysčių bei kietųjų kūnų liepsna. Liuminescenciniai šviesos šaltiniai yra šaltieji ir skystieji liuminoforai ir dujos, sužadinamos fotonais, elektronais ir kitomis dalelėmis arba elektriniu lauku, liuminescencinė lempa. Plazminių šviesos šaltinių energiniai parametrai ir spinduliuotės spektras nusakomi plazmos temperatūra ir slėgiu, susidarančiu joje išlydžio metu. Šviesos šaltiniams dar priklauso šviesos diodas, didelio dažnio beelektrodės lempos, atviri lankai ir kibirkštys tarp elektrodų.
1333