šviesõs tèchnika, mokslo ir technikos šaka, nagrinėjanti optinės spinduliuotės sudarymo ir naudojimo praktikoje būdus. Tiria šviesos energijos gavimą ir paskirstymą tam tikroms matymo sąlygoms sudaryti (apšvietimas, apšvietimo normos, šviestuvas), optinio diapazono elektromagnetinės spinduliuotės charakteristikų matavimo metodus ir prietaisus (fotometrija), informacijos perdavimą šviesos signalais, projekcinės, dauginimo aparatūros konstravimą, šviesos energijos keitimą į kitas energijos rūšis, gydymą šviesos energija (šviesos terapija).
LIETUVOJE šviesos technikos pradininku laikomas T. von Grotthussas. Jis sukūrė šviesos ir medžiagos sąveikos bei spalvų susidarymo teoriją, nustatė, kad sugerta šviesa medžiagoje sukelia fotocheminę reakciją. 1931 L. Kaulakis parašė vadovėlį Šviesos technikos pradmenys, sukūrė lietuviškus šviesos technikos terminus. 20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete buvo daromi fotometriniai matavimai. Nuo 20 a. vidurio Kauno politechnikos institute buvo kuriamos ir tiriamos elektros srovės apšvietimo sistemos.