sviesto rūgštis

svesto rūgšts, C₃H₇COOH, sočioji monokarboksirūgštis. Bespalvis savito kvapo skystis. Molekulinė masė 88,11. Yra 2 izomerai. Normaliosios n‑sviesto rūgšties (butano rūgšties) CH₃CH₂CH₂COOH lydymosi temperatūra –5,26 °C, virimo temperatūra 163,5 °C, tankis 957,7 kg/m³, lūžio rodiklis 1,3977, izosviesto rūgšties (2‑metilpropano rūgšties) (CH₃)₂CHCOOH lydymosi temperatūra –46,1 °C, virimo temperatūra 157,7 °C, tankis 953 kg/m³. Sviesto rūgštis tirpsta vandenyje, maišosi su organiniais tirpikliais, su vandeniu sudaro azeotropinį mišinį. Būdingos karboksirūgščių cheminės savybės. Sviesto rūgšties druskos ir esteriai vadinami butiratais. Gliceridų pavidalu normaliosios sviesto rūgšties yra svieste (ilgai laikant jame išsiskiria laisvoji sviesto rūgštis, todėl sviestas apkarsta ir ima dvokti), prakaite, naftoje. Gaunama oro deguonimi oksiduojant sviesto aldehidą (butanalį), butanolį, susidaro sviestarūgščio rūgimo metu iš krakmolo turinčių medžiagų. Naudojama kaip ekstrahentas, kvapiosioms medžiagoms, plastifikatoriams, emulgatoriams sintetinti. Vaisių kvapo sviesto rūgšties esteriai naudojami maisto pramonėje. Butiratai yra energijos šaltinis epitelinėms žarnyno ląstelėms, inhibuoja žarnyno karcinogenezę. Sviesto rūgšties ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 10 mg/m³.