šviestùvas, prietaisas patalpai, laukui, darbo vietai apšviesti. Šviestuvais apšviečiami palyginti artimi objektai, tolimesni – prožektoriais. Šviestuvas susideda iš apšvietimo armatūros ir šviesos šaltinio. Armatūra paskirsto ir nukreipia reikiama kryptimi šviesos srautą, saugo šviesos šaltinį nuo aplinkos poveikio (dulkių, drėgmės, smūgių). Ją sudaro korpusas su įtaisytu šviesos šaltinio lizdu, šviestuvo tvirtinimo mazgas, atšvaitas, šviesos sklaidytuvas. Pagal šviesos srauto paskirstymą skiriami tiesioginės, atspindėtos ir išsklaidytos šviesos šviestuvai. Tiesioginės šviesos šviestuvai daugiau kaip 80 % šviesos srauto nukreipia į apatinę sferos pusę. Jie dažniausiai naudojami gamybinių patalpų ir lauko apšvietimui. Atspindėtos šviesos, arba atšvaitiniai, šviestuvai daugiau kaip 80 % šviesos srauto nukreipia į viršutinę sferos pusę.
Jie naudojami patalpose, kuriose neturi būti šešėlių, lauke dekoratyviniam apšvietimui. Išsklaidytos šviesos šviestuvai šviesos srautą į abi sferos puses išspinduliuoja beveik po lygiai. Jais dažniausiai apšviečiamos visuomeninės ir buitinės patalpos. Šviestuvų pagal šviesos šaltinį būna kaitrinių, liuminescencinių, gyvsidabrio, natrio lempų, šviesos diodų, saulės elementų, pagal paskirtį – gyvenamųjų, visuomeninių, gamybinių patalpų, lauko apšvietimo, kasyklų, sprogiųjų zonų, vietinio apšvietimo, pagal pritaikymą prie aplinkos – atvirieji, sandarieji, nesprogieji, pagal įrengimo būdą – kabinamieji, įleidžiamieji (įtaisomi lubose, sienose ir kitur), gembiniai, stiebiniai, pastatomieji (grindiniai, staliniai) ir kiti.
šviesos diodų lauko šviestuvai